Juliaus Janonio gimnazija pasitiko buvusius abiturientus

Vasario 2 d. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje vyko kasmetinė Alumnų diena. Ji ypatinga tuo, kad į gimnaziją sugrįžo buvę mokiniai, kurių amžius – nuo 20 iki 90 metų. Buvo tokių, kurie į susitikimą atskrido net iš Niujorko.

Prisiminė sovietų bombarduojamą gimnaziją

24 metų Gintarė Juknaitė, 162 laidos abiturientė, dabar gyvenanti, dirbanti ir muzikuojanti Vilniuje, gimnaziją vadino pačia geriausia mokykla. Prisimena ją šiltą, muzikalią, spalvingą, iki šiol nenustojančią stebinti mokinių ir mokytojų pasiekimais.

Išskirtine atmintimi pasižymintis Povilas Urbietis gimnaziją baigė prieš 65-erius metus. Garbaus amžiaus vyras su džiaugsmu dalijosi mokyklinių metų prisiminimais. Povilas – 103 laidos abiturientas, 9 klasėje šventęs mokyklos šimtmetį, jis pasirinko pedagogo profesiją ir šį darbą dirbo daugiau nei 50 metų: iš pradžių Simono Daukanto gimnazijoje, vėliau Šiaulių universitete. P. Urbietis pasakojo apie sunkius okupacijos laikus, vadino save ir bendraklasius karo laikų mokinukais, prisiminė, kaip 1944 m. liepos 24–26 d. tuometinę Šiaulių berniukų gimnaziją bombardavo sovietų aviacija, dėl to abiturientams nebuvo surengtos atestatų įteikimo iškilmės: „Tiesiog pasiėmėme atestatus mokyklos raštinėje.“ Dabar čia mokosi jo anūkė Elzė.

Specialiai atskrido iš Niujorko

148 laidos abiturientė Sondra Litvaitytė į susitikimą atskrido iš Niujorko. „J. Janonio gimnazija tokia brangi, nekyla jokių minčių nevažiuoti“, – sakė Sondra, šiuo metu dirbanti projektų koordinatore Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate, Niujorke. Energija trykštanti jauna moteris prieš penkerius metus inicijavo paramą gimnazijai: jos iniciatyva po Lietuvą ir pasaulį išsibarstę janoniečiai padovanojo gimnazijai 5000 litų.

Sondra ir jos klasės draugas Darius Pivoriūnas, atvykęs iš Vilniaus, prasitarė: tokia iniciatyva paskelbta ir šiuo metu. „Tai ne tiek dovana, kiek mūsų, janoniečių, vienybės išraiška“, – patikslino Sondra. Nors likimas nubloškė toli, ji sakė esanti Šiaulių patriotė ir turinti svajonę įkurti Šiaulių klubą. „Kur bebūtum, sutinki šiaulietį ir jauti: jis kitoks. Nes yra toji ypatinga Šiaulių dvasia, kuri veža“, – pakylėtai kalbėjo Sondra ir kartu su Dariumi vardijo žinomų Lietuvoje ir pasaulyje janoniečių, šiauliečių pavardes. Dar viena Sondros svajonė yra įprasminti tiltą tarp Šiaulių ir Niujorko per Lietuvos skulptoriaus, raižytojo, metalisto Viktoro Dovydo Brenerio figūrą. „Gal tai bus parodų ciklas, gal kažkas kita“, – dalijosi idėjomis Sondra.

Pokalbių ir prisiminimų šventė

118 laidos abiturientus Birutę, Valentiną, Kazimierą, Eugenijų, Laimą ir Gražiną radome susibūrusius už stalo, gimnazijos valgykloje. Jų laikais gimnazija buvo daug mažesnė. Įdomu pasiklausyti prisiminimų apie mokyklinių metų išdaigas, mokytojus, draugus. Lyg vėl pasijutę mokinukais, buvę janoniečiai kėlė rankas, vienas per kitą skubėdami papasakoti dar vieną įdomią istoriją, duoti išmintingą patarimą.

Vėliau gimnazijos svečiai buvo pakviesti į aktų salę, kurioje vyko koncertas ir skleidėsi gerų emocijų persunkti pokalbiai apie mokyklinius laikus gimnazijoje. Kalbėjusiųjų prisiminimai skirtingi, bet visus siejo ta pati mintis: Juliaus Janonio gimnazija yra rimta, sąžiningumą, atsakingumą ir atkaklumą ugdanti mokykla, kartu jauki, priimanti visokius mokinius ir padedanti jiems įgyvendinti savo tikslus.

+26

0