Į gimtinės juostą savo meilę įpynėme

Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis sujungė mūsų šalies žmones, tarp jų – ir pačius mažiausius jos piliečius – darželinukus. Įsiklausėme ir atliepėme į mūsų Prezidentės kvietimą švęsti įdomiai, linksmai, išradingai.

Klaipėdos darželio „Gintarėlis“ ugdytiniai ir bendruomenė subūrė kūrybinę grupę, kuri svarstė, siūlė, diskutavo, kaip galėtų paminėti šią neeilinę sukaktį. „Gal iškelti vėliavas ant medžių?“ (Matas, 6 m), „O gal padaryti vėliavų kalną kieme?“ (Leonas, 6 m), „Parašykime laišką apie Lietuvą ir įmeskime į jūrą“ (Aušrinė, 6 m).

 

Pasiruošimas šventei prasidėjo nuo grupių ir koridorių puošimo trispalvėmis girliandomis, širdelių vėriniais, vėliavų nuleidimu nuo langų. Karpė, klijavo, spalvino visi – vaikai, tėveliai, pedagogai. Kiekvieną savaitės dieną darželis keitėsi. Vaikai su tėveliais gamino rankų darbo vėliavėles ir užrašė ant jų palinkėjimus Lietuvai. Atrodė, net visoje aplinkoje tvyro ypatinga nuotaika…

Šventinę savaitę pavadinome „Šimtarašte juosta savo gimtinę apjuosiu“. Juosta buvo nupinta iš mūsų darbelių ir linkėjimų, bendravimo ir susitelkimo, laiko skirto šiai šventei. Į juostą įsipynė ir Užgavėnių šventė, šventinė diskoteka, kur meilės žodžius, šokį, palinkėjimus Lietuvai skyrė vaikai: „Meilė – kai tu laisvas“ (Luka, 6 m.), „Meilė – kai draugauji su visais“ (Arina 6 m).

 

Paskutinė šventinės savaitės diena prasidėjo viktorina „Ką aš žinau apie Lietuvą“. Joje vaikai savo žiniomis nustebino visus susirinkusiuosius. Nepaprastas jausmas užplūdo ne vieną, matant ir girdint, kaip mažieji deda žodžius į skiemenis, o kiti jau laisvai skaito pateiktas užduotis. Veidukai buvo net įkaitę nuo pastangų atsakyti greitai ir teisingai, taip pelnant komandai tašką ir galimybę įsmeigti trispalvę ant savo stalo stovo. Viktoriną paįvairino vaikų eilėraščiai, daina.

 

Ši sukaktis pasipuošė ir svarbiausiu savaitės renginiu „Apkabinkime savo darželį“. Susirinkusius tėvelius, bendruomenės narius ir vaikus pasveikino darželio direktorė Violeta Urbonienė. Iškilmingai skambėjo drauge giedama „Tautiška giesmė“. Mažieji ją giedojo laikydami rankutę prie širdies. Jaudinantis susikabinimas už rankų drauge dainuojant dainą „Laisvė“, perskaitytas palinkėjimas Lietuvai ir ant Lietuvos kontūrinio maketo įsmeigta vėliavėlė buvo kaip pažadas, kaip audinio rašto įpynimas į savo ateities krašto juostą.

Šventė tęsėsi – šokome, vaišinomės arbata, trispalviais saldainiukais, šnekučiavomės.

 

Žvelgi į švytinčias mažųjų akeles, suaugusiųjų šypsenas ir supranti – tėvynė prasideda nuo čia, nuo to, kad tėtis ir mama kartu, nuo to, kad ši diena visiems svarbi, norisi būti drauge ir skanduoti žodį „Lietuva“. Ir tada supranti, kad šimtmečio juosta bus į ateitį nuausta.

 

Ilona Mieliulienė

Meninio ugdymo mokytoja

Reda Simaitienė

Logopedė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.