Etatinis padeda kovoti su mokinių mažėjimo keliamais iššūkiais

Mūsų mokykla yra tokiame regione, kur stipriai jaučiamas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Sparčiausiai ima trūkti jaunų žmonių, dėl to susiduriame su mokinių skaičiaus kritimu. Prieš dvejus metus mūsų mokykloje buvo 700 mokinių, o šiemet – 502. Nors nuo praėjusių mokslo metų rugsėjo pradžios mokinių mokykloje sumažėjo 17 proc., naudodami etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį, šiais metais už rugsėjį atlyginimams mokytojams priskaičiavome 14 proc. didesnę sumą nei praėjusiais metais tuo pačiu laiku. Etatinis akivaizdžiai sušvelnino mokinių mažėjimo pasekmes, mokytojai išvengė atlyginimų kritimo. Jeigu mokinių skaičius būtų išlikęs panašus kaip pernai, darbo užmokesčio didėjimas būtų jaučiamas dar labiau.

Profesinių mokyklų darbo specifika lemia, kad mokytojų pamokų krūviai galutinai paaiškėja tik rugsėjo pirmomis dienomis, kai baigiasi naujų mokinių priėmimas per LAMA BPO. Atlyginimai priklauso nuo darbo krūvio. Mokytojams, kurie dirba visu arba beveik visu etatu, darbo užmokestis ūgtelėjo aukščiau.

Mano nuomone, vienas didžiausių etatinio privalumų yra tai, kad dabar atsirado daugiau aiškumo. Mokytojų darbas buvo sunkiai apibrėžiamas. Didžioji dalis visuomenės, taip pat ir mokinių tėvai neturėjo pakankamai informacijos, kokiomis apimtimis, kokiais krūviais iš tikrųjų dirba jų vaikų mokytojai. Tikro mokytojo darbo laiko tikrai neatspindėjo 18, 24 ar 28 pamokos per savaitę. Dabar visas mokytojo darbas yra įvilktas į valandas, į tai įeina ir pasiruošimas pamokoms, ir daug kitų veiklų, kurios nebuvo aiškiai įvardintos, nors mokytojai atlikdavo nemažai papildomų darbų. Mokytojas ir mokyklos administracija žino, kokio dydžio yra konkretaus mokytojo etatas. Didesnėse ir vidutinėse mokyklose yra galimybė per keletą metų subalansuoti mokinių ir mokytojų santykį, siekiant turėti kuo daugiau visu etatu dirbančių pedagogų. Žinoma, profesinėse mokyklose yra specifinių, siauresnių mokomųjų dalykų ir visam etatui sudaryti mokymo programose tiesiog trūksta valandų.

Matydamas, kaip aštriai diegiamas etatinis kai kuriose mokyklose, manau, kad bendruomenių viduje buvo nepakankamai komunikuojama, galbūt dalijamasi per mažu kiekiu informacijos arba ji pateikiama painiai. Mes prie etatinio perėjome sklandžiai, etapais. Pasiruošimo metu bendradarbiavome su profesinėmis sąjungomis, Darbo taryba ir mokyklos bendruomene. Kalbėtis, diskutuoti šia tema pradėjome dar vasario mėnesį. Paskui mūsų administracija ir profesinės sąjungos dalijosi turima informacija apie svarstymų eigą, teikė savo pasiūlymus. Mokytojai žinojo, ko galima tikėtis iš reformos. Rugsėjo pradžioje, užfiksavę galutinį mokinių skaičių, iš visų trijų krepšelių susidėliojome etatus. Tai atlikome kalbėdamiesi su kiekvienu mokytoju individualiai.

Pradėjus taikyti etatinį modelį mūsų mokykloje vyrauja dalykinės ir darbinės nuotaikos. Nepasakyčiau, kad mokytojai yra euforijoje, bet tai lemia kitos priežastys. Daugelį metų buvo žadama kelti mokytojų atlyginimus, dėl to lūkesčiai etatinio reformai buvo dideli. Jie pasiteisino iš dalies, o dabar tikimės, jog ateityje bus keliami darbo įkainiai ir koeficientai, kad kiekvienas mokytojas galėtų pajausti, jog už tą patį darbą jam mokama daugiau. Tada mokytojai supras, kad yra reikalingi ir vertinami. Visada sakau – pirmiausia reikia investuoti į mokytoją, duoti tai, ko jis yra nusipelnęs, o tik vėliau iš jo reikalauti. Kai mokytojai pajaus, kad yra gerbiami, atlieps aukščiausius mūsų lūkesčius.

+12

-9