Antrasis daikto gyvenimas

Šiandieniniai penkiasdešimtmečiai yra gyvenę laikotarpiu, kai nebuvo pilnos parduotuvių lentynos, todėl kaupėme viską. Neišmesdavome nebemadingo ar tapusio pernelyg siauru drabužėlio. Pirmiausia jį apžiūrėdavome ir iškarpydavome viską, kas galėjo būti panaudota antrąkart. Tai ir užtrauktukai, sagutės, spalvingos etiketės.

 

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) paskelbus, kad pradinukų popietei reikalingos sagos, kolektyvas atsiliepė į kvietimą kaip niekada aktyviai. Buvo atnešta apie aštuoni litrai sagų! Nuo statybų likusių poliuretano plokščių likučius informacinių technologijų mokytojas ir bendrabučio auklėtojas Ramūnas Kabelis pavertė taisyklingų formų stačiakampiais pagrindais, kuriuos jau buvo nesunku nudažyti akriliniu dailininkų naudojamu gruntu, sumaišytu su guašu. Kai popietę mažieji susirinko į salę ir išvydo parengtas priemones, galvojo, kad tai jau yra darbelių paroda, nes nudažyti būsimų paveikslų pagrindai buvo ryškūs, spalvingi, žaismingi, o pilnos dėžutės sagų neleido smalsiems vaikams ramiai laukti darbų pradžios.

 

Tačiau aš, popietės sumanytoja surdopedagogė Palmira Stančauskienė, dar kviečiau susipažinti su sagų įvairove – kelių dešimtmečių senumo, retų spalvų, neįprastų medžiagų… Vaikai stebėjosi sagomis, spindėjusiomis tikru auksu ar sidabru, ant kurių puikavosi šeimų herbai, paviršius priminė kaulą, akmenį ar šilkinį audinį. Pasitelkdami informacines technologijas, popietės dalyviai peržiūrėjo įprastus kasdienius daiktus, iš kurių ruošėsi pagaminti darbelius.

 

Liko smagiausias darbas – savarankiškai pasirinkti patinkantį pagrindą, įsivaizduoti objektą, kurį norės sukurti, atsirinkti tinkamos spalvos sagas ir imtis veiklos. Drauge su pradinių klasių mokytojomis Laimute Lazdauskiene, Laima Palioniene, Irena Matuzevičiene ir lietuvių gestų kalbos mokytoja Lijana Čipliene mažieji rinkosi priemones, susikaupę bandė pieštukais eskizuoti ir, gavę pritarimą, bandyti įklijuoti pirmąsias sagas.

Ši veikla dėkinga tuo, kad nepavykus (neteisingai įspaudus ar pasirinkus ne tos spalvos sagą), tuoj pat galima viską pataisyti: paimti didesnę ar kitos spalvos sagą, ją pastumti tolėliau ir pan. Jei apsirikęs draugas „pasiskolino“ tau priklausiusią sagą, galima ją išimti iš jo darbelio ir dirbti toliau… Taip ugdėme mandagumą, draugiškumą, kruopštumą, kantrybę ir kūrybiškumą.

 

Pasidžiaugėme padarytais darbeliais, o vasario 14 d. tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimo metu leisime jais pasidžiaugti ir mokyklos bendruomenei. Darbelių paroda bus eksponuojama PKNPM III aukšto salėje.