Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ – pareiga dainuoti tiesą ir laisvę

Baigiantis spaliui, Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje jau vienuoliktąjį kartą suskambo partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“. Šiemet jis skirtas 1949 m. vasario 16-ąją pasirašytai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijai ir aštuoniems ją pasirašiusiems partizanų vadams pagerbti. Prieš 70 metų iš Lietuvos teritorijoje įsikūrusių partizanų apygardų aštuoni vadai, įveikę pavojų kupiną kelią (kai kurie iš jų keliavo net keletą mėnesių), susirinko Minaičių kaime, Radviliškio rajone, ir įkūrė Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Surašė Sąjūdžio statutą, jo šūkiui pritaikė lotynišką posakį „Rede, quoddebes“ – atiduok, ką privalai.

Vienuoliktasis partizanų dainų festivalis prasidėjo „Atgimimo“ mokyklos teatro studijos kompozicija, atkūrusia autentiškus pasipriešinimo sąjūdžio epizodus. Teatro studijos mokiniai pasakojo partizano Tomo Kondrato-Briedžio šeimos istoriją apie tai, kaip Marcinkonių būrio partizanai, ateidavę pas patikimus ūkininkus, klausydavosi T. Kondroto dukrelės dainų. Ne vienam festivalio dalyviui ašaros gniaužė gerklę, kai Tremties ir rezistencijos muziejaus Druskininkų padalinio vyriausiasis muziejininkas, padalinio vadovas Saulius Lukošiūnas pristatė skaudžios istorijos liudininkę, tada dar mažą mergaitę, dainavusią tėveliui partizanui, Aldoną Kondrataitę-Bernatavičienę, jai dėkojo už drąsą dainuoti tiesą ir laisvę.

Tylos minute pagerbti partizanai, paaukoję savo gyvybes už Tėvynės laisvę. Druskininkų šauliai, vadovaujami Ramūno Šerpatausko, padėjo gėles prie „Mergelių akių“ memorialo, skirto žuvusiems partizanams atminti.

Festivalyje skambėjo dainos iš Alytaus, Varėnos, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, Druskininkų, Lazdijų, Prienų. Ir pradinukai, ir abiturientai, ir garbūs senjorai dainavo apie Lietuvos partizanų meilę Tėvynei, ryžtingą kovą dėl jos laisvės, auką ir ankstyvą, bet ne beprasmę mirtį. „Mėnulis – tikras tėvas jo“, „Oi, sakalėli“, „Devynios baltos upės“, „Sudie, motule, tu brangioji“ ir daug kitų kūrinių skatina neužmiršti didvyrių, kurie mums suteikė neįkainojamas laisvės siekio pamokas. Renginio vedėjai Miglė ir Dominykas pristatė aštuonis 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją pasirašiusius vadus, kaip asmenybes, kurioms kova už laisvę ir gebėjimas išlikti žmonėmis bet kokiomis sąlygomis buvo svarbiausias gyvenimo tikslas.

Visus festivalio klausytojus ir dalyvius sužavėjo Vilniaus lietuvių namų choras, kurio vadovė Judita Taučaitė. Lietuvių namuose mokosi lietuviškų šaknų turintis jaunimas iš viso pasaulio. Vadovė, pristatydama chorą, pabrėžė, kad kai kurie jaunuoliai dar nemoka lietuvių kalbos, bet jau dainuoja lietuviškas dainas. Tai ypač gražus ištikimybės ir pagarbos protėvių kalbai ir istorijai pavyzdys.

Partizanų dainų festivalio pabaigoje, nuskambėjus baigiamajai visų kolektyvų atliekamai dainai „Broliams“, „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė įteikė padėkas kolektyvams ir jų vadovams. Renginio svečiai dėkojo atlikėjams ir mokyklos Tolerancijos centrui, kurio vadovė istorijos mokytoja metodininkė Lijana Lukošiūnienė, už gražų ir prasmingą renginį.

Tradiciniame Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos renginyje netrūko garbių svečių. Juos pristatė direktorė D. Časienė: tai Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Petras Musteikis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Edvardas Strončikas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Humanitarinių mokslų daktarė, Tautosakos skyriaus vadovė Austėja Nakienė, Gintautas Kazlauskas, ilgametis Rezistencijos ir tremties muziejaus direktorius, dabar bendrijos „Atmintis“ pirmininkas, šaulių ir savanorių kuopų vadai, buvę kovų dalyviai.

Po tokio renginio galime jaustis ramūs – Lietuvai viskas bus gerai, kol jaunimas kalba ir dainuoja lietuviškai, o skaudi, bet didinga tautos istorija gerbiama ir iš jos mokomasi.

+1

0