Žiemos ypatumai ir atradimai

Natalija Zabolevičienė
,
l.-d. „Atžalėlės“ vyr. mokytoja

Šiandien sėkmingai besiugdantis vaikas suprantamas kaip atkaklus, iniciatyvus, tyrinėjantis, mokantis spręsti problemas, kūrybiškas ir mokantis
mokytis. Manau, kad vaiko patirtis, įgyta ikimokykliniame amžiuje, lemia jo gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Todėl dažnai pažymima, kad aukštos kokybės mokymasis vaikystėje yra esminis bei turi teigiamą poveikį vaikų akademiniam ir socialiniam vystymuisi. Pastebėjau, kad kuo daugiau pasakoji, rodai ir kt., tuo labiau vaikai tampa smalsūs ir nuolat ieškantys ko nors dar neatrasto, nepatirto. Jie tampa ne tik aktyvūs, bet ir pasitikintys savimi ir savo gebėjimais, kas man, kaip pedagogei, labai svarbu.

 

Kaip ir kiekvienais metais atėjus žiemai, taip ir šiemet, mes su vaikais kalbėjomės apie jos ypatumus: grupėje puošėme eglę, vaikai kirpo ir klijavo eglę ant popieriaus, aptarinėjome visas žiemos šventes (kuo juos ypatingos ir skiriasi nuo kitų švenčių), kalbėjome apie laiką (ką reiškia bėga laikas – t . y. dienos). Tam, kad vaikai daugiau sužinotų apie gamtą ir laiką, pasiūliau tyrinėti gamtą stebint lauko oro temperatūrą panaudojant termometrą ir žymėti dienas kalendoriuje, už kurį esu dėkinga grupės tėveliams, kurie nuolat bendradarbiauja. Tokiu būdu vaikams daug aiškiau suprasti, ką reiškia sąvokos vakar – šiandien – rytoj. Kartu su vaikais aiškinomės, stebėjome ir žymėjome, kiek laipsnių šalčio yra už lango. Taip pat išsiaiškinome, kad termometrų paskirtis būna įvairi. Vieni termometrai matuoja žmogaus kūno, kiti – oro, o dar kiti – maisto temperatūrą. Taip pat vaikai sužinojo, kad termometrai būna elektriniai arba su gyvsidabriu, kuris labai pavojingas žmogaus sveikatai. Geraldine French (2012) rašydama apie vaikų mokymąsi ir vystymąsi vaikystėje pažymi, kad mokymasis yra sudėtingas, dinamiškas ir interaktyvus procesas, kai žinios yra sukurtos per patirties transformaciją. Šilti, demokratiniai santykiai palaiko vaikų išsivystymą šiuo atžvilgiu. Taip pat akcentuoja aktyvų vaikų dalyvavimą ir bendradarbiavimą mokantis. Labai smagu, kad būtent STEAM metodas ir leidžia vaikams per praktiką intensyviai įsijausti į ugdomųjų veiklų procesą, įtvirtina įvairias žinias vaikų pasamonėje, o tai užsilieka ilgam laikui. Dar nemažiau svarbu mokyti vaikus spręsti problemas, situacijas, su kuriomis vaikai susiduria (kodėl vieną diena sniegas limpa, o kitą – nebe). Kaip teigia Sigita Burvytė, ieškodami probleminių situacijų sprendimų, vaikai lavina protą bei socialinius įgūdžius.

Sudarant galimybę vaikams padėti pažinti gamtos reiškinius, naudojant artimiausią aplinką, tikslinga taikyti projektų metodą, kurio metu vaikai gali būti aktyviais mokymosi dalyviais, naudojantis patirtimi grįsta veikla stebėti ir tyrinėti juos supantį pasaulį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.