Žaidimai moko

Kasmet daugėja vaikų, kurių kalba vėluoja. Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų šalinimas labai sunkus ir ilgas procesas. Norint prakalbinti mažylį tenka griebtis įvairių kalbos ir kalbėjimo skatinimo metodų ir būdų. Vienas iš jų dalyvavimas respublikiniame projekte „Žaidimai moko“. Šio projekto autorė, Gilija Gajauskienė sukūrė ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą. Programos tikslas: įvairiais žaidimais bei užduotimis lavinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo, komunikavimo, socialinę kompetencijas.

 

Ši programa glaudžiai siejasi su logopedo darbo tikslais, todėl jau daug metu dalyvauju šiame projekte. Logopedinių pratybų metu ne tik mokome aiškiai tarti garsus, skiemenis, žodžius, plečiame žodyną, ugdome rišliąją kalbą, taip pat atliekame kitas įvairias užduotis, skirtas lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Laviname foneminę klausą, mokomės garsinės analizės ir sintezės pradmenų. Formuojame regimuosius erdvės ir laiko vaizdinius. Tiksliname kalbos gramatinę sandarą, laviname neverbalinius procesus: dėmesio koncentraciją, išlaikymą, pastabumą; atminties: įsiminimą, atpažinimą, atgaminimą; mąstymo: gebėjimą logiškai ir kritiškai mąstyti, analizuoti, lyginti; suvokimą: regimųjų procesų – spalva, dydis, forma, kryptis, girdimųjų – garso sklidimo kryptį, aukštį, šaltinį, stiprumą.

 

Projektinę veiklą prasidėjome tema „Kur slepiasi sėklytės?“. Kartu su vaikais į darželį, atsinešėme įvairių vaisių ir daržovių, vardinome  daržovių, vaisių pavadinimus, perpjovę vaisius ir daržoves lukštenome sėklas, jas lyginome pagal dydį, spalvą, formą. Mokėmės apibūdinti daržoves, vaisius, nusakyti skonį: rūgštus, saldus, kartus, sultingas ir kt. Klausėmės pasakos apie sėklas, mokėmės atpasakoti ir atsakyti į klausimus.

Kitą savaitę ant sudžiovintų medžių lapų, rašėme laišką rudenėliui, palinkėjome „LAIMĖS“. Aptarėme laiško „kelią“ nuo pašto dėžutės iki žmogaus, kuris gauna tą laišką. Mokėmės kalbėti pilnais sakiniais, skatinome „rašyti“ laiškus vieni kitiems. Įtvirtinome sąvokas: mažas-didesnis-didžiausias, mažesnis-mažiausias. Susipažinome su paštininko profesija. Išmokome mintinai J. Degutytės eilėraštį „Laiškas“. Didelio susidomėjimo sulaukė raidžių rašymas tikromis paukščių plunksnomis.

 

Juoko ir ypatingo dėmesio sulaukė tema apie kaliausę. Aptarėme, kas toji kaliausė, koks jos „darbas“. Išklausę dainelės apie kaliausę, iš turimų medžiagų pasigaminome  ją. Vaikams ši veikla labai patiko. Mūsų „Kaliausė“ išėjo liūdna, nes baigėsi ruduo ir ji nebeturi darbo. Aptarėme emocijas. Kūrėme savo pasakojimą, mokėmės vartoti prielinksnius ant, po, į. Į klausimą, kurioje kaliausės dalyje arba vietoje geriausiai žiemoti žvirbliui, vaikai atsakė „Ant galvos“. Išbandėme delnų žaidimus ir įvairius fizinius pratimus.

 

Apie duonos kelią diskutavome naudodami V. Katinienės kalbos ugdymo pratybų sąsiuvinį „Mamos mokykla“, tema: „Duonelės kelias“. Vaikai susipažino, koks duonos kelias buvo senovėje ir koks – dabar. Pasigaminome „malūną“, o popierinį „pyragą“ spalvinome ir fantazavome, kokio jis skonio. Vienų vaikų „pyragas“ šokoladinio, vaisinio, kitų – jogurtinio skonio.

 

Artėjant žiemai mąstėme, kur ir kaip žiemoja kai kurie gyvūnai: vieni pasislepia įsirausdami į žemę, kiti įlenda į šiaudus, kai kurie po žemės, lapų ir šakų krūvomis, medžių drevėse, kiti guoliuose. Nepamiršome aptarti, kur išskrenda paukščiai.

 

Kas yra „liftas“?, dauguma vaikų nežinojo ir nebuvo matę ar kėlęsi su liftu. Išsiaiškinome, kas tai yra, kokia jo paskirtis. Piešėme daugiaaukščius namus, įtvirtinome kelintinį skaičiavimą, praturtinome žodyną sąvokomis: liftas, pirmas, paskutinis ir kt.

 

Kaip atrodo tolerancija? Į šias veiklas įtraukėme visą bendruomenę: skaitėme knygas, kalbėjomės apie gerumą, žaidėme įvairius žaidimus, gaminome vieni kitiems dovanėles: knygų skirtukus, klausėmės dainelių. Mokėmės draugui pasakyti gražių, gerų, šiltų žodžių. Aptarėme, kad žmonės yra skirtingi, reikia visus gerbti, padėti, mylėti.

 

Žaislų šešėlius stebėjome žvakių šviesoje, vaikai patys nustatė, kad geriausiai šešėliai matosi, kai yra tamsu, o kai šviesu – nelabai.

„Kelionė“ į žiemos sodą paskatino stebėti ir fiksuoti kambario ir lauko termometrų parodymus, aptarėme žiemos orus. Pasidarėme vėjo krypties nustatymo prietaisus, kuriuos sėkmingai naudojame pratybų metu, atliekame pūtimo pratimus. Skaitėme pasaką „Pirštinė“, naudodami paveikslėlius mokėmės nuosekliai pasakoti, intonuoti, atsakyti į klausimus išplėstiniu sakiniu.

Suradę šiaurės ašigalį gaublyje, išsiaiškinome, koks ten klimatas. Klausėmės K. Kubilinsko eilėraščio „Jūrų vėplys“. „Lipdėme“ iš vatos sniego gniūžtes, darėme ruoniukus, sodinome juos ant „ledo“ lyties ir „plukdėme“ į šiaurę. Lankstėme pingviną-miklinome pirštukus.

 

Išklausę E. Daciūtės eilėraštį „Norėčiau“ vaikai susimastė, pagalvojo ir padarė išvadą, kad Kalėdų senelis neturi tiek daug pinigų, reikia prašyti po vieną arba du daiktus.

 

Žaidimas – didžiulė vaikų gyvenimo dalis, per žaidimą jie greičiau ir lengviau išmoksta ugdymo turinį. Projekto veiklą organizavau įtraukdama siūlomas užduotis į logopedines pratybas, atsižvelgdama į vaikų individualius poreikius, gebėjimus, galimybes. Projekto „Žaidimai moko“ veiklos paįvairino  pratybas, jos tampo įdomios, linksmos, padedančios vaikams lengviau įveikti sunkumus.