Tarptautinė stažuotė technologijų mokytojams Norvegijoje – galimybė įgyti ir dalintis patirtimi

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, organizavo 5 dienų stažuotę bendrojo ugdymo mokyklų technologijų mokytojams Namsos mieste Norvegijoje. 10 technologijų mokytojų iš skirtingų miestų (Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Kėdainių, Alytaus ir Tauragės), laimėję atranką, kuri buvo vykdoma pagal stažuočių užsienyje dalyvių atrankos kriterijus, kovo 21–25 dienomis dalyvavo trumpalaikėje stažuotėje minėtame mieste.

 

Stažuotės tikslas – susipažinti ir panaudoti gerąją Norvegijos pedagoginę patirtį, tobulinti technologijų mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, orientuotas į ugdymo proceso efektyvumo didinimą, atkreipiant dėmesį į aktualias temas (klasės įvairovė, daugiakultūriškumas, specialiųjų poreikių vaikų atpažinimas ir pagalba jiems, problemų sprendimas, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas), realiai pritaikomas ugdymo procese. Stažuotėje technologijų mokytojų grupė kartu su NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininke, projekto „STEAM ugdymo tobulinimas“ vadove Egle Vaivadiene lankėmės Norvegijos Namsos miesto savivaldybės švietimo institucijose: Namdalseid mokykloje, Namsos Olav Dunn videregående vidurinėje mokykloje, Vestbyen mokykloje,  Høknes Ungdoms vidurinėje mokykloje, Otterøy oppvekstsenter pradinio ir vidurinio ugdymo mokykloje, klausėmės Nord universiteto pristatymo ir susitikome su Namsos miesto savivaldybės švietimo skyriaus atstovu.

 

Norvegijoje gerovės sistema yra gerai išvystyta, pagrįsta visuotinėmis teisėmis. Savivaldybės yra atsakingos už pagrindines gerovės paslaugas, įskaitant pradinį ir žemesnį vidurinį išsilavinimą, turi didelę autonomiją skirstant išteklius tarp sektorių ir teikiant paslaugas. Apskritys yra atsakingos už aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą ir profesinį mokymą bei povidurinį profesinį mokymą, o nacionalinė vyriausybė – už kitą aukštąjį mokslą. Švietimas yra svarbus siekiant išlaikyti aukštą užimtumo lygį ir produktyvią, novatorišką darbo jėgą. Jis taip pat svarbus demokratinei kultūrai kurti ir tobulinti. Norvegijos mokyklų sistema yra įtrauki ir nemokama.

 

 

Švietimas Norvegijoje apima ikimokyklinį, privalomąjį pradinį ir žemesnįjį vidurinį ugdymą ir neprivalomąjį vidurinį išsilavinimą. Privalomojo švietimo programos trukmė yra 10 metų (7 metai pradinio ugdymo ir 3 metai žemesniojo vidurinio ugdymo). Vidurinėje mokykloje mokiniai turi teisę rinktis vieną iš pasiūlytų akademinio ugdymo programų arba vieną iš profesinio ugdymo programų.

 

Moksleiviai yra aprūpinami skaitmeniniais įrenginiais: nuo 2 klasės planšetėmis, nuo 8 klasės nešiojamais kompiuteriais. Mokyklose yra mokinių, turinčių klausos ar regos sutrikimų, kitokių specialiųjų poreikių mokinių. Įtraukumas yra pagrindinis Norvegijos vyriausybės švietimo politikos principas ir tikslas, kurio siekiama privačiuose ir valstybiniuose darželiuose, valstybinėse mokyklose ir privačiose valstybės finansuojamose mokyklose. Ugdymo įstaigose specialistai prisitaiko prie kiekvieno vaiko ir mokinio aplinkybių ir gebėjimų. Savivaldybės specialiųjų poreikių turintiems 1–7 klasių mokiniams įpareigotos pasiūlyti dienos priežiūros įstaigas. Visos savivaldybės privalo turėti kultūros mokyklas. Šiose mokyklose mokiniams rengiami muzikos, šokio, teatro ir kitų menų kursai ir mokymai.

 

Mokyklos bendruomenė laikosi susitarimų ir tvarkos, kuri yra numatyta švietimo įstatymais. Tėvai nedalyvauja mokyklos savivaldoje, sprendimus priima mokyklos direktorius ir mokytojai. Mokinių tėvai iškilusias problemas sprendžia su mokyklos direktoriumi, o šis vėliau aptaria su mokytoju ir mokiniu. Visose mokyklose mokytojai turi kitos savaitės darbo planą su konkrečiomis temomis ir uždaviniais pateikti tėvams ir mokiniams iki penktadienio 12.00 val. Vieną kartą per savaitę, ketvirtadienį, mokiniams pamokos baigiasi 12.00 val., o tada mokytojai iki 15.00 val. dirba grupėmis, sukuria savaitinius planus, aptaria ir tarpdalykinę integraciją, planuoja projektinę veiklą.

 

Lankydami mokyklas pastebėjome, kad mokyklose mažai mokinių, o klasėse vidutiniškai apie 14 vaikų. Prie pagrindinių klasių yra įrengtos papildomos patalpos – klasės darbui su mokiniais, kurie patiria sunkumų moksle. Didelis dėmesys yra skiriamas vaikų įtraukiajam ugdymui jau nuo darželio. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, yra beveik visose klasėse. Jiems yra skiriami mokytojai padėjėjai ir specialistų komanda, sistemingai dirbanti ir ugdanti mokinius tiek akademiniu, tiek socialiniu požiūriu. Ugdymo įstaigose yra popamokiniai ugdymo centrai ir priešpamokinės, popamokinės grupės, kuriose mokiniai žaidžia ir bendrauja.

 

Mokyklose atskiro informacinių technologijų dalyko nėra, jis yra integruotas į įvairių dalykų programas. IT mokoma gimnazijoje su profesinio ugdymo pakraipa pasirinkus profesinę IT kryptį. Mokiniai vykdo įvairius integruotus projektus. Labai daug laiko praleidžia žaisdami lauke. Didžiulis dėmesys yra skiriamas mokinių skaitymo įgūdžiams lavinti. Mokyklų prioritetas – saugi psichologinė aplinka, vaiko emocinė būklė, socialiniai įgūdžiai, kad vaikas išmoktų būti tarp bendraamžių, visuomenėje, žinotų savo ir kitų ribas. Mokiniai iki 8 klasės nėra vertinami pažymiais, įvertinami ideografine vertinimo sistema. Nuo 8 klasės vertinami pažymiais (šešiabalė sistema). Mokyklose nėra neformalaus ugdymo užsiėmimų.

 

Ugdymo įstaigose mokiniai aprūpinami visomis ugdymui reikalingomis priemonėmis, taip pat ir kompiuteriais, vadovaujantis filosofija, kad kompiuterinė įranga yra priemonė, padedanti mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Informacinių technologijų mokymas integruotas į bendrąjį ugdymą.  Mokyklose telefonais mokiniai nesinaudoja, juos palieka klasėje tam skirtose lentynėlėse.

 

Technologijų kabinetai yra aprūpinti reikiamomis priemonėmis pagal atskiras sritis: mitybą, tekstilę, konstrukcines medžiagas. Iš esmės tokio atskiro dalyko panašiu pavadinimu kaip ir nėra, nors turi gerai įrengtas atskirų krypčių klases. Viskas slepiasi po menų pavadinimu. Mityba yra kaip atskiras dalykas tik 6 klasėje (kitur dar ir 9) ir jam skiriamos 3 savaitinės valandos. Kai kuriose mokyklose pasirinktą vieną ir tą pačią savaitės dieną klasės gamina maistą ir jį pardavinėja kitiems mokiniams, o už gautus pinigus perka produktus kitai savaitei. Taip skatinamas bendruomeniškumas, verslumas, maisto gaminimo įgūdžiai. Aplankytos mokyklos turi gerai įrengtus mitybos kabinetus. Tuo gali pasigirti jau nemažai mokyklų ir Lietuvoje. Esminis skirtumas, kad šalia mitybos klasės yra patalpa su produktais, kurie mokiniams nekainuoja. Yra rūpinamasi mokinių gera emocine būkle. Produktų ir kitų priemonių aprūpinimas išsprendžia mokinių „finansinio lygumo“ klausimus, nes ne vaiko kaltė, kad nėra galimybės šeimos biudžete skirti tam tikrą sumą pinigų mitybos pamokoms.

 

Didelis dėmesys skiriamas mokinių fiziniam aktyvumui, saugiam bendravimui.

 

Norvegijos ugdymo įstaigos turi mokytojų kompetencijų tobulinimo planus. Valstybė nustato bendrą mokytojų rengimo programų sistemą ir prisideda prie mokytojų kompetencijų ugdymo. Aukštasis mokslas Norvegijoje yra nemokamas, o švietimo sistema skatina mokymąsi visą gyvenimą.

 

Norvegijoje aplankytų švietimo įstaigų filosofija – pagarba aplinkiniams, profesionalumas, saugi psichologinė aplinka, naujovės, tarpusavio bendradarbiavimas, pagarba ir bendra atsakomybė. Kuriant gerą mokymosi aplinką, mokyklos turi aiškias tvarkos ir elgesio taisykles, kurių tikslas – gera mokykla visiems mokyklos bendruomenės nariams.

 

Stažuotės metu įgyta geroji pedagoginė patirtis, tobulintos dalykinės ir bendrosios kompetencijos, patirti įspūdžiai, idėjos, žinios bus kokybiškai ir kūrybiškai pritaikytos vykdant technologinį ugdymą tiek formaliame, tiek neformaliame ugdymo procese, skatinant kolegų bendruomeniškumą ir mokinių atsakomybę už savo pasiekimus, plėtojant jų bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

 

Mokytojų ir mokinių technologinių įgūdžių ir gebėjimų tobulinimas padės sėkmingiau įgyvendinti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas ir atlieps įtraukiojo ugdymo poreikius.

 

Audra Paulauskienė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos technologijų mokytoja ekspertė,

Audronė Albertynė, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos technologijų mokytoja metodininkė,

Snieguolė Valentukonienė, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė