„Sengirė“ svečiavosi Tu Bišvat šventėje

Anot gamtosaugininko Viktoro Bergo, žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. Dauguma pasaulio tautų gerbia ir saugo medžius, miškus, sengires. Specialiai medžiams ir augalijai žydų tautos tradicijoje yra skirta Tu Bišvat šventė – medžių diena, kuri simbolizuoja Žemės suklestėjimą, jos atgimimą, apgyvendinimą ir gamtos grožį.

Šios šventės proga Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje svečiavosi Mindaugas Survila, Lietuvos gamtininkas, operatorius, režisierius, Sengirės fondo įkūrėjas, filmo „Sengirė“ kūrėjas, 2020 metais naujienų tinklalapio KaunoZinios.lt paskelbtas Metų žmogumi.

Režisieriaus pasakojimo dėka, kiekvieno klausytojo namuose interaktyviai pradėjo klegėti paukščiai, ošti medžiai – sengirė atgijo…

Kas yra sengirė? Kodėl ją vertėtų saugoti?

Iki XI a.net 80 proc. Lietuvos teritorijos sudarė sengirės. Vėliau medžius pradėjo kirsti medienai, kuri buvo naudojama ne tik Lietuvoje, bet transportuojama ir už jos ribų.

Šiai dienai miškai užima trečdalį Lietuvos teritorijos, tačiau medžių amžius labai mažas – tik 53 metai. Kad susiformuotų sengirė, reikia bent 200 metų. Vadinasi, nuo buvusių 80 proc. liko tik 0,009 proc. senais miškais apaugusios Lietuvos žemės.

Ką darome, kad išsaugotume senuosius miškus?

Siekiant išsaugoti sengires, buvo įsteigtas ,,Sengirės“ fondas, kurio veikimo principas labai paprastas: įsigysime miško sklypus ir leisime sengirei bręsti. Tada kviesime lankytojus, kad šie galėtų susipažinti su senaisiais  miškais. Ir kartu bus siekiama keisti įsigalėjusią nuomonę, jog  miškai – vien ūkinės paskirties objektas.

Sužavėti režisieriaus pasakojimo apie filmo ,,Sengirė“ filmavimą, mokiniai pasmalsavo: ,,Ar dar kartą ryžtumėtės įgyvendinti panašų projektą?“

Pasirodo, režisierius jau yra priėmęs naują iššūkį – sukurti interaktyvią platformą, kuri bus labai panaši į filmą, tačiau veiks internete ir kiekvienas galės klaidžioti po sengirę ir ją stebėti. Pavyzdžiui, išgirsti, kad kažkas krebžda sutrūnijusiame kelme – paspaudei mygtuką ir pasinėrei į gyvenimą, vykstantį tame kelme. Nori susipažinti su jūriniais ereliais? Kyli į 27 metrų aukštį ir tyrinėji erelio lizdą. O jei vien vaizdų nepakanka, galima į kelionę internete pasiimti ir mokytoją, paaiškinsiantį gamtos veikimo procesus.

Anot Mindaugo Survilos, svarbu, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie sengires. Svarbu, kad žinia apie jas sklistų kuo toliau. Juk filmas buvo kurtas tam, kad papasakotume žmonėms apie seniausius ir vertingiausius Lietuvos miškus, apie tai, kad mes dar juos turime ir dar galime išsaugoti. Režisierius priminė, kad mokytojai kartu su mokiniais gali pasižiūrėti filmą internete ir pasinaudoti edukacinėmis aplinkomis, sukurtomis specialiai mokiniams.

Taigi, sodinkime medžius Lietuvoje ir Izraelyje, ir visame pasaulyje. Nesvarbu, kad gal ir nesulauksime pasodinto medžio brandos ir vaisių, tačiau jei mūsų protėviai medžius sodino dėl mūsų, tai mes juos sodinkime dėl ateities kartų.

Norėdami daugiau sužinoti apie ,,Sengirės“ naujus projektus, spauskite čia https://www.sengire.lt/lt.

+4

0