Seminaras mokytojams „Lokaliosios istorijos pažinimas“

Kaip žinoma, pastarojo meto ugdymo programos ir šiuolaikinės mokymo mados siejamos su vietos kultūra ir istorija, siekiant užpildyti artimos aplinkos baltąsias dėmes. Seminarą mokytojams organizavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru. Renginio partneriai – Raseinių krašto istorijos muziejus ir VšĮ „Atrask Raseinius“. Teminę ekskursiją „Raseiniai – Žemaitijos Jeruzalė“ VšĮ „Atrask Raseinius“ direktorius, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų absolventas, kultūros istorikas Arnas Zmitra pradeda miesto širdyje, prie Nepriklausomybės paminklo „Žemaitis“. Šio paminklo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės 15-osioms metinėms, atidaryme dalyvavo valstybės prezidentas Antanas Smetona, ta proga pasodinęs ąžuolą. Pastarasis išlikęs. Netoliese vienas iš keleto išlikusių tarpukario statinių – paštas. Ant jo – skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai, vaizduojantys stilizuotą pašto kelią.

Stabtelime prie miesto ištakų – užtvenkto Rasupės upelio. Su juo iš dalies siejamas Raseinių miesto vardas, pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1253 m. Kurį laiką Raseiniai buvo Žemaitijos politinis, ekonominis centras. Šalimais legendomis apipintas Magdės šulinys, ilgą laiką vandeniu aprūpindavęs miestelėnus, limonado fabriką. Pažintiniame maršrute tarsi retas religinės ir tautinės tolerancijos židinys išnyra 1870 m. pastatyta Šv. Trejybės cerkvė. Čia pastebimi ikonografijos skirtumai, tik dviejų aukštų ikonostasas (paprastai būna trijų), taip pat toje cerkvėje besimeldžiantys stačiatikiai ir liuteronai.

Miesto istorijos puslapiuose atsispindi žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakai. Raseiniai kadaise vadinti Žemaitijos Jeruzale. Žydų bendruomenė, mieste drauge su lietuviais kūrusi gerovę, kovojusi už Lietuvos Nepriklausomybę, nacių ir jų kolaborantų sunaikinta per keletą mėnesių 1941-aisiais. Už keleto kilometrų piečiau, į Kalnujus, veriasi Raseinių miesto panorama, šalimais Palendrių piliakalnis. Paminklinė holokausto aukų lenta žymi, kad piliakalnio papėdėje buvusiame karjere sušaudyti 1677 žmonės. Kita dalis žydų tautybės raseiniškių sunaikinta Girkalnyje, tad iš gausios bendruomenės lieka tik prisiminimas. Minėtuose Kalnujuose išlikę karo metais subombarduotos senosios Šv. Viktoro bažnyčios griuvėsiai. Šioje vietoje 1944 m. vasarą vyko įnirtingi tankų mūšiai. Antrasis pasaulinis karas nušlavė apie 90 proc. Raseinių.

Paminklas Raseinių mieste – iš tremtinių sodybų akmenų. Užrašas byloja: „Jie krauju pasirašė už tėvynės laisvę ir tylūs išėjo nebūtin.“

Raseinių krašto istorijos muziejuje pasitinka krašto istorijos puslapius pristatanti muziejininkė Lina Kantautienė. Vieta išskirtinė – čia 1930–1940 m. veikė jaunųjų politinių kalinių arešto namai, užėjus sovietams – NKVD kalėjimas Nr. 9, nacių okupacijos metais pradžioje kalinti žydai, vėliau kiti apskrities gyventojai, neįtikę režimui. Pokariu šis pastatas buvo atstatytas, prigrūstas kalinių veikė iki 1952 m., paskui – vaikų perauklėjimo kolonija, profesinė mokykla, pagaliau iniciatyva tų, kurie sėdėjo tarpukariu, įkuriamas muziejus. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo praėjus porai metų, atidarytos naujos ekspozicijos. Šiandien čia iliustruojamas krašto išskirtinumas, okupacijų istorijos, organizuojamos teminės ekskursijos, istorinės edukacinės, memorialinės, amatų programos įvairių amžiaus grupių mokiniams, naudojant virtualias ir tradicines technologijas. Be to, surinkta 100 žymiausių krašto žmonių veiklą atspindinti medžiaga.

Sekdami pažintiniu maršrutu keliamės į Viduklės apylinkes, Simono Stanevičiaus gimtinę-muziejų. Su S. Stanevičiaus asmenybe, kūryba ir vieta, kurioje gyveno, supažindina muziejininkas Klemensas Krolys. Jis primena, kad reikėtų sugebėti sustoti akimirkai, kada yra atimta ramybė ir įjungta šių dienų realija – bėgimas, prisiminti S. Stanevičiaus pasakėčių personažus, jų elgsenas. Atstatyto bajorų Stanevičių gyvenamojo namo didžiajame kambaryje, vadinamame pakajuje, suskamba Maironio eilės „Už Raseinių ant Dubysos“, kiti kūriniai. Kieme pasakėčios herojė lapė gudruolė byloja: „O idant balsą turėtum, iš tikrai karalium būtumei.“

Nuotraukos Ingridos Vilkienės

Kitą dieną seminaro dalyviai turėjo galimybę dalyvauti Lietuvos tremtinių, politinių kalinių, Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje Ariogaloje. Tarptautinės komisijos sekretoriatas pasirūpino iš įvairių šalies rajonų atvykusių mokytojų nakvyne, maitinimu, informacine pagalba. Šios institucijos vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė per seminaro aptarimą priminė prie to prisidėjusius žmones: Ariogalos gimnazijos direktorių Arvydą Stankų, šios gimnazijos istorijos mokytoją, Tolerancijos centro koordinatorę Rasą Zakaitę, gimnazijos direktoriaus pavaduotoją Marytę Kvietkuvienę, gidus Arną Zmitrą, Liną Kantautienę.

Pažintinis renginys individualizuotas. Po jo galbūt galima daryti prielaidą, kad XXI a. vis dar turi šansą būti geresnis už XX a.

+21

0