Šalin išmaniąsias technologijas – atgal į gamtą?

Pastarąjį dešimtmetį aplinkosauginis ugdymas (angl. Environmental Education – EE) švietime įgyja vis didesnį svorį. Ne veltui UNESCO teigia, kad „EE yra gyvybiškai svarbus užtikrinant visuomenės supratingumą apie aplinką, gyvenimo kokybę, tvarų vystymąsi, mažinant skurdą ir nelygybę“. Mokyklose, rodos, daugiau dėmesio yra skiriama informacinėms technologijoms, todėl galimybė kovo 14–18 d. dalyvauti mokymuose Kipre „Aplinkosauginis neformalus ugdymas lauko aplinkose“, kurie buvo finansuoti „Erasmus+“ programos lėšomis, buvo tarsi grįžimas prie mokslo šaknų – mokymasis iš gamtos ir gamtoje. Penkios mokymų dienos pralėkė akimirksniu, tarsi puoselėjant lėto, sąmoningo gyvenimo filosofiją, tyrinėjant, įsigilinant, susipažįstant su supančia aplinka, mėgaujantis buvimu čia ir dabar. Besimokant vis kilo klausimas: ar aplinkosauginis neformalus ugdymas lauko aplinkose reiškia technologijų atsisakymą?

Šis klausimas buvo variklis pritaikant įgytą mokymosi patirtį lietuviškoje ugdymo aplinkoje, kur šiandien labai daug dėmesio skiriama informacinėms technologijoms. Mūsų patirtis rodo, kad svarbiausia yra sumaniai derinti šiuolaikines technologijas, pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis ir puoselėti integralų požiūrį į mus supantį pasaulį, sprendžiant aktualias aplinkosaugines (ir ne tik) problemas. Tad kaip mums tai pavyko?

Klaipėdos Vydūno gimnazijos patyriminės savaitės metu pritaikėme mūsų integracinį modelį, kuriame sujungėme geografiją, technologijas, dailę, anglų kalbą ir teatrą, nagrinėdami prieskonių temą „Ar man reikia prieskonių?“. Modelis skirtas šeštos klasės mokiniams, nes siejamas su išvardintų dalykų ugdymo programomis. Mokiniai patys susiskirstė į prieskonių tyrinėjimo grupes:

• prieskonių istorikai (tyrinėjo istoriją, geografinius atradimus);
• prieskonių praktikai (tyrinėjo prieskonių pritaikymo galimybes ir būdus);
• prieskonių pasakoriai (domėjosi legendomis, kilme);
• prieskonių botanikai (kūrė herbariumą ir identifikavimo korteles);
• prieskonių biologai (tyrė augalų gyvenimo, dauginimosi ir fotosintezės ypatumus).

Visos grupės dalyvavo edukacinėse veiklose kartu su Klaipėdos universiteto Botanikos sodu, tačiau kėlė savo projekto grupei aktualius klausimus, domėjosi informacija, kuri papildytų jų galutinį projekto pristatymą. Žinoma, be skaitmeninių technologijų neišsivertėme tiek ieškodami informacijos, tiek kurdami produktus, bet buvo akivaizdu, kad mokiniams svarbu ne tik „išeiti iš klasių“, bet ir gyvai prisiliesti, išbandyti, patirti. Penkios darbo grupės sukūrė pristatymus, pasidalijo jais su mokyklos bendruomene, sulaukė susidomėjimo, nuostabos ir, tikimės, nors vienam mokiniui tapo tolesniu domėjimosi lauku.

Reflektuodami pastebėjome, kad projekto rezultatams pristatyti būtina ieškoti naujų, netradicinių būdų. Tai galėtų būti viešos akcijos, degustacijos, kurios įtraukia nedalyvavusius projekto veiklose ir uždega norą tyrinėti. Derėtų perspėti ir apie dideles laiko sąnaudas derinant kolegų dalykininkų mokymo programas ir būsimas veiklas. Visgi, siekiant motyvuoto mokymosi, šis modelis, sujungiantis praktines veiklas ir skaitmenines technologijas, nors ir reikalaujantis nemažai mokytojų laiko ir kūrybiškumo, pasiteisina, nes motyvuoja mokinius ieškoti, atrasti ir patirti. Na, o į klausimą, ar galima išsiversti be skaitmeninių technologijų, atsakome – NE. Tačiau įgyta teorinė ir praktinė patirtis kuriant integracinį modelį mūsų darbo komandai įrodė, kad mokymasis už klasės ribų sujungiant kelis mokomuosius dalykus suteikia mokiniams galimybę žvelgti į juos ne kaip į atskirus vienetus. Tai galimybė ugdyti integralų pasaulio suvokimą, toleranciją ir supratimą, kad mes patys esame atsakingi už savo priimamus sprendimus kurdami sveiką, saugią, tvarią (ir išmanią) aplinką sau ir ateities kartoms.

Susidomėjusiems integracinių modelių kūrimu ir pritaikymu 2023 m. sausį pristatysime leidinį, kuriame rasite daugiau mokymosi procese pritaikomų modelių ne tik aplinkosaugine tema. Leidinys finansuojamas projekto „Integracinių modelių kūrimas ugdymo kokybei“ (Nr. 2020-1-LT01-KA101-077703) lėšomis.

+3

0