Rėkyvos bibliotekoje – virtualus susitikimas su Lina Itagaki

Nors biblioteka dar neatveria durų lankytojams, tačiau prisitaiko prie šių dienų apribojimų ir neužmiršta skaitančios bendruomenės. Spalio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Rėkyvos filiale, įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Literatūros festivalis „Šiauliai – skaitančių vaikų miestas“, įvyko virtualus susitikimas su dailininke, iliustratore bei komiksų kūrėja Lina Itagaki. Susitikime dalyvavo Šiaulių Rėkyvos progimnazijos 5–8 klasių mokiniai (mokytojos Ina Rimkuvienė ir Nijolė Bacienė).

Studijos Japonijoje ir komiksų kūrimo pradžia

 

L. Itagaki studijavo Japonijoje su piešimu bei kūryba mažai susijusią specialybę – tarptautinę ekonomiką ir verslo administravimą – ir, kaip teigia, tikrai negalvojo, kad ateitį sies su piešimu. Grįžusi į Lietuvą ir įsidarbinusi, pamatė, kad visi jos kolegos yra baigę dailės akademiją, sugeba gražiai piešti, todėl ir ji pajuto norą savo ateitį sieti su piešimu ir įstojo į dailės akademiją studijuoti grafikos. O kodėl komiksai? – piešinių autorė teigia, kad jos darbuose visada jungdavosi piešinys ir tekstas, tik tada ji dar nežinojo, jog tai yra komiksai.

 

Knygos „Sibiro haiku“ pristatymas

 

Komiksų kūrybos procese L. Itagaki gavo pasiūlymą – sukurti komiksą knygai. Su ja susisiekė knygos „Sibiro Haiku“ autorė Jurga Vilė, kuri pasakoja savo šeimos istoriją – apie tai, kaip jos tėtis su šeima buvo ištremti į Sibirą. Tai istorinis komiksas, todėl pats kūrybos procesas užtruko metus, kaip teigia komiksų autorė, komiksų kūrybos procesas vyko įvairiuose vietose – ir namie, ir ant jūros kranto, ir net Rygos bibliotekoje. Ši knyga yra išleista ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, italų, anglų, vokiečių ir latvių kalbomis.

 

L. Itagaki apsidžiaugė gavusi šį pasiūlymą, kadangi ši istorija yra komiksas, pasakojime yra ir japonų kultūros, taip pat iliustratorei suteikta visiška kūrybos laisvė. Knygų veikėjai sukurti iš J. Vilės šeimų narių nuotraukų, būtent jos ir iliustruojamos šioje istorinėje komiksų knygoje. Po šios knygos iliustravimo, autorė gavo daugiau pasiūlymų piešti istorinius komiksus, vienas iš jų – „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ (autorės: Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė). Kad kūrybinio proceso metu autorė geriau pajaustų tų laikų atmosferą, ji žvalgėsi po Valdovų rūmus, kadangi norėjo išsiaiškinti kaip atrodė krosnys, salės, drabužiai, karūnos ir kitos detalės.

Įvadas į kūrybines komiksų dirbtuves

 

Kūrėja pirmiausiai paaiškino mokiniams, kad komiksas – istorija, papasakota paveikslėliais, ją galima paaiškinti ir be žodžių. Komikse labai svarbu tą patį veikėją pavaizduoti įvairiausiomis emocijomis ir pozomis, todėl kūrybinės užduotys su tuo susijusios. Pirmoji užduotis – pavaizduoti paprastą „žmogeliuką“, kaip jis atrodytų linksmas, liūdnas, išsigandęs ir miręs, tačiau veidų „žmogeliukams“ piešti negalima. Vaikai puikiai įvykdė užduotį, puikiai keitė „žmogeliukų“ kūno formas, o įdomiausia – visi vaikai laimingą žmogų piešinyje vaizdavo pakeltomis rankomis.

Kita užduotis – nupiešti arbatinuką, linksmą, išsigandusį, mirusį, keičiant jo formą. Su šia užduotimi vaikai taip pat puikiai susitvarkė ir pavaizdavo arbatinuką įvairiausiomis formomis. O vaizduodami arbatinuko būsenos transformacijas – pasitelkė arbatinuko nosį.

Paskutinė užduotis – nupiešti veiduką, kuris išreikštų tokias pat būsenas. Šių užduočių tikslas – parodyti, kad norint pavaizduoti emocijas – veidas nebūtinas. Kita užduotis – pasiklausius senelių bei tėvų istorijų apie gyvenimą karo laikotarpiu, sukurti istorinį komiksą. Komikso kadrų skaičius neribojamas, suprantama, kad komiksų užbaigti edukacijos metu neįmanoma, todėl vaikams duota laiko tęsti darbą namuose.

Sukurti komiksai bus atsiųsti Rėkyvos bibliotekos darbuotojai ir iš jų sukurta virtuali paroda.

Prasmingas ir įdomus susitikimas

 

Vaikams taip pat buvo smalsu, kokia dar veikla užsiima iliustratorė, jie domėjosi, kokias kalbas ji moka. Autorė kalba japonų, rusų ir anglų kalbomis. Įdomiausia mokiniams – japonų kalba, tad mažieji domėjosi, kaip japoniškai pasisveikinti, atsisveikinti, pasiteirauti kaip sekasi.

 

Komiksai – neatsiejama literatūros dalis, kuri papildo tekstą  piešiniais, nors yra stereotipas, kad komiksai – tai vaikų žanras, tačiau jį galima paneigti, L. Itagaki teigia, kad „Sibiro haiku“ skaito skaitytojai nuo 5 iki 85 metų. Džiugu, kad net 70 Šiaulių Rėkyvos progimnazijos mokinių dalyvavo prasmingame susitikime, kuriame gavo progą pabūti kūrybiniame procese, sužinoti ir pasidomėti senelių šeimos istorijomis, sieti kūrybingumą, skaitymą ir istoriją, juk komiksai nebūtinai turi būti smagios iliustracijos, jie taip pat gali įamžinti skaudžią, bet tikrą istoriją, kuri paliestų kiekvieną.

 

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos inf.