Putinų gimnazija: apie klimato kaitą šiuolaikiškai

Dar lapkritį Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė sulaukė kvietimo iš nevyriausybinei organizacijai „Diversity Development Group“ atstovaujančios direktorės Linos Kisevičienės prisijungti prie naujos ir prasmingos mokiniams iniciatyvos, per kurią kviečiamos trys klasės įsitraukti į trijų susitikimų (6 akad. val.) ciklą „Kritinio mąstymo ugdymas per klimato kaitos (ne)teisingumo procesų analizę“.

 

Ir štai baigiantis sausiui putiniškiai iš Ib, IIb, IIIb klasių sulaukė svečių. Atvyko minėtos grupės tyrėjas, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto edukologijos doktorantas, darnaus vystymosi švietimo lektorius Jogaila Vaitekaitis. Jo kolegė projekto vadovė Luka Marcinkutė padėjo sukonkretinti minimą veiklą. Reikia pasakyti, kad tik keturios mokyklos Lietuvoje turi būtent tokią galimybę prisijungti prie šios iniciatyvos, kurios užsiėmimus finansuoja „Open Society Institute – Sofia“ pagal „Local Climate Justice Activism in Central and Eastern Europe“ priemonę.

 

Kodėl ši iniciatyva svarbi? Klimato kaitos (ne)teisingumas nėra tik gamtamokslinės žinios apie klimato kaitą. Kritinio mąstymo ugdymas per klimato kaitos (ne)teisingumo procesų analizę atskleidžia mokiniams šį reiškinį ne iš grynosios aplinkosauginės pusės, bet kaip etinę ir politinę problemą.

Per susitikimus su gimnazistais teoriškai ir praktiškai buvo nagrinėjama klimato kaita. Mokiniai, prieš susipažindami su pagrindiniais jos faktais, dalijosi asmeniniu požiūriu ir patirtimi, susijusia su analizuojama tema. Buvo nagrinėjami ir aptariami įvairūs žmogaus veiksniai, skatinantys klimato kaitą, šių veiksnių tarpusavio ryšys ir klimato poveikis įvairioms žmonių grupėms.

 

Pirmiausia leista mokiniams pasikalbėti apie tai, ką jau žino, jaučia. Plakatuose mokiniai išsakė savo pirminę poziciją. Grupėse buvo skaitomi ir aptariami pasakojimai iš įvairių šalių apie klimato kaitos poveikį žmonių gyvenimams, svarstyti atsakomybės dėl pagalbos kenčiantiems nuo šios globalinės problemos klausimai.

Vėliau gilintasi į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą. Naudojant iliustracijas tyrinėti skirtingi požiūriai į tai. Rūpėjo aptarti, kaip mūsų laisvės dera su ateities (iš)saugojimu. Analizuota, kas yra ir kas nėra laikytina teisingu aktyvizmu, kai žmonių ir planetos gerovei gresia pavojus.

 

Diskusijos, darbas grupėse, porose ir kitos veiklos formos padėjo jaunimui vertinti šiuolaikinio žmogaus iššūkius, įsivertinti savo nuostatas. Tarpdalykinių kompetencijų ugdymas gamtos, socialinių, humanitarinių mokslų sferose – itin svarbus ir reikšmingas šių projekto pamokų bruožas.

Džiugina Putinų gimnazijos pedagogų rūpestis jauno žmogaus šiuolaikiniu ugdymu, pilietinių intencijų skatinimu. Tad kalbėkite, jaunieji putiniškiai! Jūsų emocijos, požiūris, savirefleksijos akcentai padeda susivokti, kad visa gimnazijos bendruomenė yra teisingame kelyje.

 

Vytautas Bigaila

Putinų gimnazijos neformalaus ugdymo mokytojas

 

Eglės Juodžiukynienės nuotr.

***

 

Šiandien turėjome galimybę susitikti ir susipažinti su dviem ne kasdien sutinkamais žmonėmis – projekto vadove Luka ir tyrėju Jogaila, mums vedusiu pamokas nekasdieniu metodu.

Jie mums pasakojo įvairius dalykus apie klimato kaitą, kokie yra jos pavojai visuomenei ir gamtai, kaip galime bandyti ją suvaldyti. Taip pat turėjome galimybę paįvairinti vedamas pamokas dirbdami grupelėse su vis kitais komandos nariais, su komandos nariais ir svečiais diskutuoti šia tema, taip gilindami žinias apie klimato kaitą, lavinti kritinį mąstymą atlikdami įvairias užduotis.

 

Man ši veikla patiko, nes tai nebuvo vien tik teorinė medžiaga, o galėjome dirbti komandoje, taip dar labiau stiprindami klasės vienybę, galėjome išreikšti savo nuomonę ir sužinoti daug naujų, dar negirdėtų dalykų. Žinoma, ši veikla galėjo trukti šiek tiek trumpiau, nes pabaigoje jau jaučiausi pavargusi ir darėsi vis sunkiau įsitraukti.

 

Gustė Matulevičiūtė

Ib klasės mokinė

 

Šis užsiėmimas man patiko, nes buvo įdomiai pateikta informacija apie klimato kaitą, kas ją sukelia ir kaip galime suvaldyti. Per paskaitas ne tik klausėmės svečio pasakojimų, bet ir dirbome grupelėse, diskutavome, piešėme. Užsiėmimas buvo naudingas, nes privertė susimąstyti apie mūsų ateitį ir kas atsitiks pasauliui, jei klimato kaita didės. Kitą kartą rekomenduočiau sutrumpinti užsiėmimą arba paįvairinti temas, kad neatsibostų.

 

Miglė Stepanavičiūtė

Ib klasės mokinė

 

IIIb klasei vyko užsiėmimai globalinio atšilimo tema. Pradžioje prisistatėme paminėdami, kaip suprantame globalinį atšilimą. Susiskirstę grupėmis skaitėme apie įvairias pasaulyje kilusias problemas veikiant atšilimui. Išklausėme grupių nuomonių, ko reikėtų imtis pasaulyje, kad pagerėtų ekonomiškai nusilpusių šalių gyvenimas. Kitoje veikloje išsirinkome nuotraukas, sukeliančias emocinį poveikį, kaip realybėje pastebimi globalinio atšilimo padariniai. Dirbdami grupėse galėjome įvertinti gyvūnams, žmonėms ir apskritai šaliai daromą žalą. Sužinojome, kad 10 proc. turtingiausių žmonių išskiria penkis kartus daugiau blogųjų dujų nei 50 proc. nepasiturinčių žmonių.

 

Paskui įgūdžius tobulinome argumentuodami, ar teiginiai globalinio atšilimo tema yra teisingi ar ne. Gebėjome įtikinti kitus bendraklasius keisti nuomonę, jeigu ji nėra visiškai teisinga. Gilinomės į efektyvius ir neefektyvius būdus, kaip paskatinti žmoniją eiti teisingu keliu gerinant viso pasaulio klimatą. Supratome, kad ne visi veiksmingi būdai yra priimtini. Buvome paskatinti tausoti gamtą ir jos išteklius, rinktis produktus, kuriuos atvežti nereikia daug transporto, daryti įtaką ne tik sau, bet ir kitiems, kartu siekti ir kitų žmonių sąmoningumo. Taigi priėjome prie išvados, kad žemę turime ne išnaudoti, o saugoti, galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus.  

 

Kamilija Petraškaitė

IIIb klasės mokinė

 

Mūsų klasės mokiniai per „Diversity Development Group“ mokymus, dirbdami grupėse ir atlikdami įvairias veiklas, aptarė gamtosaugos ir klimato kaitos problemas, kūrė plakatus ir daug diskutavo.

Šios veiklos buvo ne tik labai įdomios, bet ir naudingos. Ne tik aptarėme su klimato kaita susijusias problemas, bet ir patys siūlėme, kaip galime jas spręsti. Veiklų metu ugdėmės kritinį mąstymą ir mokėmės argumentuotai apginti savo nuomonę. Ačiū už nuostabų renginį.

 

Laura Krajeckaitė

Ib klasės mokinė

 

O buvo taip…

Per pirmą pamoką pasiūlyta individualiai sukurti protesto plakatus, ką rašytume ant savo plakato, jeigu būtume proteste dėl klimato kaitos.

Per antrą pamoką skaitėme tikrų įvykių istorijas apie dėl klimato kaitos nukentėjusius žmones, jas analizavome, aprašydami tris kriterijus: poveikis, jausmai, kuriuos jautėme skaitydami tą istoriją, ir kaip spręsti problemas, kurios atsiskleidė istorijose.

 

Per trečią pamoką mums apie klimato kaitą padalijo nuotraukų, iš kurių turėjome išsirinkti, mūsų nuomone, pačias svarbiausias. Vėliau tas pačias nuotraukas turėjome sudėlioti tam tikra tvarka pagal grupėms pateiktas skirtingas temas, pavyzdžiui, suskirstyti nuotraukas pagal tai, kurios liūdino, trikdė, buvo juokingos.

Per ketvirtą pamoką mums davė galimus klimato saugos sprendimus, juos turėjome grupėse suskirstyti eilės tvarka. Kelios grupės turėjo suskirstyti juos arba į efektyviausius ir neefektyviausius, arba į priimtiniausius ir nepriimtiniausius.

 

Per penktą pamoką gavome keletą žmogaus teisių ir jas turėjome suskirstyti į nekintančias, kintančias ir tas, kurios gali būti sulaužomos arba pakeičiamos dėl klimato kaitos ar kitų padarinių.

Per šeštą pamoką aptarėme įvykį apie aktyvistus, kurie, norėdami stabdyti gamtos taršą, sustabdė vienos gamyklos veiklą, kad ji nepastatytų dar vienos tokios pat gamyklos. Gamykla padavė aktyvistus į teismą dėl patirtų nuostolių ir vandalizmo. Aktyvistai apsigynė, nes jie tai darė žmonijos labui, kad nepadidėtų tarša pasaulyje. Jų gynybą teismas priėmė atmesdamas visus kaltinimus. Turėjome diskutuoti, ar sutinkame su teismo sprendimu ar ne ir kodėl.

 

Šiame susitikime mums patiko darbas grupėmis, diskusijos, taip pat laisvumo jausmas būnant toje erdvėje ir bendraujant su dėstytojais kaip su sau lygiais. Laukiame daugiau tokių susitikimų!

 

Matas Lekavičius, Ugnė Mikailionytė

IIb klasės mokiniai

 

***

Pakalbinau ir patį lektorių Jogailą Vaitekaitį, turintį aštuonerių metų darbo patirtį su jaunimu.

 

Gerbiamasis Jogaila, kaip pavyko susitikimai su Putinų gimnazijos mokiniais? Kokia Jums pasirodė ši jaunimo auditorija? Kaip gebėjo atlikti užduotis? Pareflektuokite…

Susitikimai su Putinų gimnazijos auklėtiniais buvo malonūs ir turiningi. Norėčiau tikėti, kad gimnazistų aktyvumą paskatino turinio aktualumas, bet neatmestinas ir mokinių įprotis pasinerti į gvildenamas problemas. Kiek žinau, mokykloje taikomi aktyvieji mokymo metodai ir nuolat atnaujinamos pedagogų kompetencijos, tad per seminarus mokiniai drąsiai reiškė nuomonę, ginčijosi, teikė pasiūlymus ir konceptualizavo ne tik globalias klimato kaitos neteisingumo problemas, bet ir vietos ekologinius iššūkius. Džiugina ir savanorių gretos dalyvauti antrajame mokymų etape – mokymuose apie aplinkosaugos žurnalistiką.

 

P. S. Netolimoje ateityje dešimties labiausiai motyvuotų mokinių iš tų trijų klasių laukia keturi užsiėmimai po 2–3 akad. val., tai įprasmintų aplinkosaugos žurnalistikos mokymus – II projekto dalį. Juos rengia NARA ir LRT žurnalistės.

V. B.