Projektas „Mano didžiausia svajonė – geresnis pasaulis“

Irma Vitukynaitė
,
projekto koordinatorė, anglų k. mokytoja

Antrus metus Vilniaus Žemynos Gimnazija dalyvauja „Erasmus+“ programos projekte „Mano didžiausia svajonė – geresnis pasaulis“. Projekto tikslas – kokybiškas išsilavinimas visiems partnerių mokyklų mokiniams nediskriminacinėje ugdymo aplinkoje, skatinti domėtis ne tik savo šalies, bet ir projekto partnerių tradicijomis, papročiais, įsitraukti į įvairias menines veiklas, susipažinti su netradiciniais mokymo būdais, gerinti anglų kalbos žinias. Mokytojų padedami mokiniai siekė gerinti socialinę mokymosi aplinką, emocinę būklę ir motyvaciją, pasitelkiant skirtingas menines veiklas.

 

Mokiniai projekto metu turėjo galimybę parodyti savo talentus įvairiose srityse, o projekto partneriai atsižvelgė į veiklos pobūdį ir vadovavo skirtingoms meninėms veikloms.

 

Visų šalių mokiniai domėjosi liaudies dainomis, šokiais, tautiniais kostiumais, tradicijomis, šalių istorijomis, istorinėmis vietomis, rinko medžiagą, vertė – sakmes, padavimus, patys kūrė istorijas, remdamiesi dailės darbais, muzikiniais kūriniais, rašė pjeses, vaidino, kūrė trumpus filmus, kūrė scenarijus, siekė didinti akademinių pasiekimų galimybes, skatinti sistemingą mokymąsi, ieškoti mentorystės ir naudoti kitas įvairias galimybes, kurios padėtų įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių. Visi dalyviai mokėsi tradicinėse ir netradicinėse mokymosi aplinkose, pasitelkdami neformalius mokymosi būdus. Visa kūryba, tyrimai ir medžiagos analizė buvo nesibaigiančios pamokos, kaip kurti geresnį pasaulį, ko pasimokyti iš praeities ir ką pasiūlyti jaunesniems mokiniams. Visų partnerių darbai ir kūrybos rezultatai, buvo pristatinėjami tarptautinėse mokymo ir mokymosi veiklose, socialiniuose tinkluose partnerinėse mokyklose. Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo visose veiklose, neretai nustebindami partnerius savo trykštančia energija kurti, ieškoti neformalių, bet gerai veikiančių mokymosi metodų, padedančių gerinti mokymosi rezultatus.

 

Mano vadovaujami mokytojai Sigita Kaminskienė, Virginija Dapkevičienė, Rūta Liutkutė, Saada Mišeikytė, Jolanta Liubkevič, Olga Dikšė, Irma Drobnytė-Kašėtienė gerino mokyklos erdves relaksacijai meniniais darbais, rengė muzikos ir teatro pasirodymus netradicinėse erdvėse, kūrė laimingo gyvenimo ir geros emocinės būklės gerinimo rekomendacijas, pasitelkę mokinių tyrimu (anketos atsakymų analize), rengė integruotas pamokas. Mokiniai atviravo, kad toks mokymasis jiems priimtinesnis, padeda geriau jaustis, siekti geresnių rezultatų, nors kartais temos analizė užtrunka ilgiau ir būna dalijama į kelis intervalus.

 

Per visą projekto vykdymo laikotarpį projekto partneriai eksperimentavo su įvairiais formalios ir neformalios edukacijos metodais, įskaitant mokymąsi klasėje, mokymąsi dirbant, diskusijas ir praktines užduotis, siekdami rasti efektyviausią būdą ugdymui, išbandė įvairias formalias ir neformalias ugdymo erdves, skirtingus mokymo metodus, kad būtų pasiektas projekto tikslas.

 

 

Buvo fiksuojami rezultatai, dalijamasi gerąja patirtimi. Vyko stebėjimas ir vertinimas. Mokiniai išsakė įspūdžius ir pastabas, kaip jie vertina tokius metodus, ką reikėtų tobulinti, praplėsti, ko atsisakyti. Visų projekte dalyvaujančių šalių mokiniai pastebėjo, kad neformalūs mokymosi metodai daug patrauklesni. Naudojant neformalius mokymosi metodus, tokius kaip žaidimai, grupinės diskusijos ir praktinės užduotys, jie jaučiasi daugiau motyvuoti ir susitelkę į mokymąsi. Tokių metodų naudojimas suteikia jiems daugiau laisvės ir galimybių eksperimentuoti, mąstyti kritiškai ir stiprinti savo suvokimą.

 

Dailės mokytoja S. Kaminskienė pradėjo dailės dirbtuves „Ar atpažinsi“, kurios suteikė mokiniams puikią galimybę interpretuoti žymių menininkų kūrinius ir pritaikyti juos gimnazijos valgyklos erdvėms. Šių dirbtuvių tikslas buvo ne tik pristatyti mokiniams menininkus ir jų kūrybą, bet ir leisti jiems pasimokyti kūrybinio procesų ir dailės pritaikymo praktinius įgūdžius.

 

Dailės dirbtuvių metu mokiniai sužinojo daugiau apie žymius menininkus ir jų kūrybą, o taip pat pademonstravo savo kūrybinius sugebėjimus ir pritaikymo įgūdžius. Tai buvo labai naudinga patirtis mokiniams, kuriems buvo suteikta galimybė parodyti savo kūrybiškumą ir ugdyti dailės pritaikymo įgūdžius praktikoje.

 

Gimnazijos mokiniai neabejotinai džiaugiasi, kad gali tobulinti savo anglų kalbos įgūdžius integruotose anglų kalbos ir teatro pamokose. Šios pamokos suteikia ne tik galimybę lavinti kalbos įgūdžius, bet ir mokantis dramaturgijos, aktorystės, tarpasmeninių gebėjimų ir kūrybinių išraiškos metodų. Toks integruotas mokymasis yra ne tik smagus ir įdomus, bet ir yra efektyvus būdas tobulinti daugelio sričių įgūdžius. Mokiniai yra dėkingi mokytojams, kad jie kuria šią patrauklią ir kūrybingą mokymosi aplinką, kuri skatina jų norą tobulintis ir eksperimentuoti su savo kalbos ir kūrybinių gebėjimų įgūdžiais.

 

Anglų kalbos mokytoja Jolanta Liubkevič tapo svarbia respublikinio dramos konkurso, skirta V. Šekspyro kūrybai, dalimi, prisidėjusi prie jo organizavimo ir sėkmingai užtikrinusi, kad jos mokiniai būtų vertinami kaip profesionaliausi dalyviai. Jos pastangos ir darbas reprezentavo didelį indėlį rengiant šią svarbią švietimo iniciatyvą ir padėjo sukurti reikšmingą kultūros renginį, kurio dalyviai buvo įvertinti aukščiausiai.

 

Atsiranda motyvacija mokytis, daugiau išmokstama, geresni mokymosi rezultatai. Projektinė veikla pagerino anglų kalbos žinias. Tai buvo vienas iš pagrindinių projekto tikslų, todėl, džiugu, kad jis pasiteisino. Užsiminta ir apie mažiau populiarių kalbų mokymąsi popamokinėje veikloje, bet tai jau užuominos kitam projektui. Reikėtų atlikti atskirą tyrimą ir projektą, kad būtų galima išmokti ir tobulinti mažiau populiarių kalbų mokymosi metodikas, ir kad būtų galima prisidėti prie įvairių kalbų ir kultūrų įvairovės skatinimo mūsų visuomenėje.

 

Visų partnerinių institucijų mokiniai dalyvavo penkiuose mokymo ir mokymosi veiklų projektuose, kurie padėjo sustiprinti jų interpersonalinę komunikaciją, mokytis veikiant ir kurti. Šios veiklos apėmė ne tik akademinę sritį, bet ir meną, integruotas pamokas, kitas kūrybines sritis. Dėl šių veiklų mokiniai turėjo galimybę patirti naujas situacijas, išmokti bendrauti su skirtingomis kultūromis ir bendradarbiauti su kitais mokiniais iš skirtingų šalių. Mokiniai ne tik tobulino savo gebėjimus, bet ir džiaugėsi savo pasiekimais ir dalyvavimu tarptautinėje mokymosi bendruomenėje. Šios veiklos paskatino mokinius būti kūrybingais ir iniciatyviais, o tai tikrai yra svarbiausi dalykai norint pasiekti ilgalaikį mokymosi sėkmę.

 

Paskutinis penktasis projektinis susitikimas buvo įsimintinas visiems dalyviams. Projektas artėja prie pabaigos, dalyviai nesugebėjo susilaikyti nuo ašarų. Mes supratome, kad nepaisant mūsų skirtingumų, kultūriniai saitai, kurie užsimezgė tarp visų dalyvių, yra labai stiprūs. Visi sutarėme, kad mūsų tikslas – kurti geresnį pasaulį – tikrai nebaigtas, ir mes savo idėjas plėtosime ir inicijuosime kituose projektuose. Mes išmokome, kaip reikia bendradarbiauti, kurti ir spręsti problemas kartu. Šis projektas ne tik suteikė mums vertingos patirties, bet ir paskatino tęsti darbą, siekiant bendro gėrio.

 

Nors buvo gaila atsisveikinti, visi dalyviai jautė didžiulį pasitenkinimą ir džiaugsmą dėl pasiektų rezultatų. Visi suprato, kad projektas sugebėjo sujungti žmones iš skirtingų kultūrų, skirtingais požiūriais ir skirtingomis patirtimis, ir sukurti stiprius tarpusavio ryšius.

 

Šis projektas visiems mokiniams tapo ne tik viena iš daugelio užsiėmimų, bet ir svarbi gyvenimo patirtis.

Projekto Nr. 2020-1-EL01-KA227-SCH-094775

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.