„Pasakos kitaip“

Koks stebuklas yra pasakos! Klausome ar skaitome pasakas ir jomis žavimės. Kiekvienas iš mūsų vaikystėje mylėjome šį stebuklingą pasaulį. Per pasaką vaikas susipažįsta su didžiuliu ir įvairialypiu pasauliu, mokosi įveikti įvairias gyvenimo kliūtis. Pasakos vaidmuo vaiko gyvenime yra milžiniškas, jos stebuklingas poveikis įneša neįkainojamą indėlį į asmenybės raidą, nes perteikia kultūrinį tautos paveldą, taip pat lavina komunikacinę ir pažintinę kompetenciją. Pasakų sekimas ar vaidinimas gerokai praturtina vaiko veiklos darželio grupėje galimybes, padeda įvairaus amžiaus, skirtingo intelekto tipo ir gebėjimų, pomėgių ir galimybių vaikams natūraliai dalyvauti veikloje.

Kažkas gali pasakyti, kad pasakos metodas pagrįstas senoviniais ugdymo požiūriais, juk atsiranda vis šiuolaikiškesnių ugdymo strategijų. Visai neseniai pradėta kalbėti apie naują STEAM ugdymo metodą – integralų, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą orientuotą mokymo metodą. Švietimo specialistams žinoma, kad taikant šį metodą vaikų gebėjimai yra lavinami šiose srityse: gamtos mokslų – (S)cience, technologijų – (T)echnology, inžinerijos – (E)ngineering, meno – (A)rts, matematikos – (M)ath. Jau darželyje vaikų žinios šiose disciplinose gali būti įsisavinamos per praktinį patyrimą. Mes kartu su vaikais derinome „senąją“ pasaką su naujos pažangios tarpdisciplininės metodikos elementais. Įdomaus žaidimo forma buvo inicijuojamos įvairios kritinį mąstymą lavinančios veiklos, žadinančios domėjimąsi įvykiais, skatinančios ikimokyklinukus atidžiai sekti pasakos siužetą, įsijausti į veikėjų problemas, jas spręsti ir kartu įsitraukti į aktyvią tiriamąją veiklą. Pasirodė, kad mūsų mėgstamose pasakose „gyvena“ STEAM.

Jau pati pradžia, kai su išmaniuoju telefonu skenavome QR kodus ir gavome greitą priėjimą prie tam tikros pasakos, vaikus suintrigavo. Jie spėliojo, kokios pasakos personažai slepiasi už baltų ir juodų kvadratėlių, ir sudominti įsitraukdavo į neįprastą ir užburiantį pasakos veiksmą. Ir kiekviena pasaka atvėrė naujus, iki tol nepažintus pasaulius, teikiančius pažinimo džiaugsmą ir plačias galimybes tobulėti.

Pasaką „Raudonkepuraitė“ vaikai iš pradžių dramatizavo naudodami širmą. Pasakos veikėjai buvo pavadinti ir suskaičiuoti. Vaikai aiškinosi, kiek pyragėlių telpa į jų sukonstruotus krepšelius. Teko spręsti probleminę situaciją: kaip padėti Raudonkepuraitei išvengti susitikimo su vilku? Tam pasitarnavo labirintas iš spalvotų pieštukų, kuriame vilkas pasiklydo. Pažymėję siūlais du takus iki močiutės namo, šių takų ilgį vaikai matavo įvairiais santykiniais matais: kubeliais, pieštukais, sprindžiais, liniuote, o vilkui siūlė ilgiausią kelią. Galiausiai įsitraukė į žaidybinę situaciją: kuris greičiau ant pieštuko iki galo suvynios siūlą. Interaktyviame žaidime „Padėk Raudonkepuraitei“ prie išmaniojo ekrano rūšiavo pyragėlius pagal formą, klasifikavo geometrines figūras, skaičiavo ir lygino pyragėlių kiekį.

Žaisdami su pasaka „Baltprausys“ sugalvojome nemažai įvairių veiklų: pasigaminome skystą muilą, atlikome eksperimentą „Mikrobai“ (tam naudojome vandenį, maltus pipirus ir skystą muilą), iš įvairių konstruktorių pastatėme muilo gamyklą, dėliojome pagal dydį asmenines higienos priemones (nuo didelių iki mažų ir atvirkščiai), iš antrinių žaliavų sukūrėme Baltprausį ir įgarsinome naudodami „ChatterPix“ programą, sudarėme rankų plovimo algoritmą, sušokome „švarių rankų“ šokį. Veiklų metu vaikai, be viso to, pasikartojo rankų plovimo taisykles, suprato rankų plovimo svarbą.

Žaisdami pasakos „Auksinis raktelis, arba Pinokio nuotykiai“ motyvais, vaikai smėlyje surado monetų, šitaip įsitikindami magneto savybe pritraukti metalinius daiktus.

Susikūrėme ir savo pasaką apie drugelį. Ant kartono lapo padėję „pažeistu sparnu“ popierinį drugelį su pritvirtinta metaline detale padėjome jam „judėti“ pasitelkę magnetą, kurį laikėme po kartonu. Išsiaiškinta, kad magnetas pritraukia magnetą arba metalą net per popierių. Kilo daug kūrybinių idėjų ir probleminių klausimų, pvz., kaip sukurti drugeliams įdomų gamtos kampelį, kuriame jie galėtų skraidyti.

Perskaitę pasaką „Žąsys-gulbės“ sukūrėme mąstymo žemėlapį, analizavome pasaką, išdėstėme įvykių seką, apibrėžėme pagrindinę mintį. Sekos žemėlapio metodas lavina kalbą, atmintį, dėmesį ir erdvinį suvokimą. Saugaus elgesio su ugnimi klausimus aptarėme, kai, paskatinti minėtos pasakos personažo Krosnies, eksperimentavome su mediena, popieriumi ir anglimi. Be to, išsiaiškinome, kad mediena neskęsta, o skęsta popierius ir anglis. Ištyrus anglį, paaiškėjo: ji palieka žymes ant rankų, ja galima piešti, iš jos daromi pieštukai. Žaidėme ir su krosnyje „iškeptais“ skanėstais – įvairių formų „sausainius“ rūšiavome, skaičiavome. Pasakiška Pieno Upė su kisieliaus krantais paskatino kalbėtis apie sveiką maistą, atlikti eksperimentą „Stebuklingas pienas“, naudojant pieną, dažus ir indų ploviklį. Stebėdami eksperimentą vaikai žavėjosi spalvų purslais piene ir stebuklingu spalvų žaismu, kai indų ploviklis skaido piene esančius riebalus taip išjudindamas dažus, kurie tiesiog akyse ima raibuliuoti. Iš įvairių konstruktorių per upę buvo nutiesti tiltai, kad pagrindiniai veikėjai greičiau ir saugiau grįžtų namo. Pasakiška Obelaitė paskatino apžiūrėti, paragauti šviežių, džiovintų ir keptų obuolių. Prieš tai obuoliai buvo suskaičiuoti, pasverti, palyginti pagal dydį, o tyrimo rezultatai pateikti diagramoje. Išspausta ir sulčių. Su obuoliais atlikta eksperimentų. Išsiaiškinta, kad obuoliai vandenyje neskęsta, o pjaustomi patamsėja.

Naudodami stalo žaidimą „Tūkstantis ir viena naktis“ vaikai kūrė bendras grupės pasakas: fantazavo ir pasakojo, sugalvodami neįtikėtinus pasaulius, veiksmo herojus ir jų nuotykius.

Grupėje turime „stebuklingą dėžę“ su langeliu – „Pasakų skrynelę“. Jos viduje tvirtinama juosta su 10–15 laminuotų paveiksliukų. Išorinėje pusėje yra rankenėlė. Ją sukant langelyje keičiasi iliustracijos. Vaikai savarankiškai seka vieni kitiems pasakas pagal jų pačių sukurtas iliustracijas, komentuoja, įgarsina pasitelkę balsą, popierių, plastiką, stiklą, metalą, akmenukus, varpelius ir kitus daiktus, medžiagas, priemones. Iš pradžių vaikai aiškinosi, kaip veikia skrynelės mechanizmas. Perpratę veikimą, visą dėmesį skiria demonstruojamai pasakai – skaičiuojami ir pavadinami personažai, įsiklausoma į garsus, tyrinėjama ir atrandama medžiagų savybių.

Tokios integruotos veiklos prisideda prie kalbos, mąstymo, atminties lavinimo, žinių, skaičiavimo gebėjimų įtvirtinimo, smulkiosios motorikos lavinimo įvairių medžiagų tyrinėjimo metu. STEAM metodo panaudojimas pasakose leidžia sužadinti vaikų domėjimąsi juos supančiu pasauliu, įžvelgti naujovių jau žinomuose dalykuose ir pakeisti požiūrį į daiktus, reiškinius, situacijas. Kartu vaikai skatinami tyrinėti, kurti, vaidinti, eksperimentuoti, domėtis mokslu, šiuolaikinėmis technologijomis, tobulinti matematinius ir inžinerinius įgūdžius, lavinti kalbą, vaizduotę ir kūrybiškumą.

Vaikai patiria daug teigiamų emocijų, susidomėjimo, džiaugiasi vienų su kitais bendryste ir pasiektais rezultatais, kurie visada nustebina.

+13

0