Papildytos realybės nauda ankstyvajame ugdyme

Pastaraisiais metais švietimo srityje vis daugiau dėmesio susilaukia papildytoji realybė. Sujungdama virtualų ir realų pasaulius į vieną visumą, ji ugdymo(si) procesą daro įdomesnį ir patrauklesnį vaikams. Campos ir Pessanha (2011) atliktas tyrimas įrodo, kad papildytos realybės taikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose didina vaikų motyvaciją, prisideda prie jų bendradarbiavimo įgūdžių tobulinimo bei padeda greičiau įsiminti naujas sąvokas. Visa tai įrodo dar vieną faktą, kad žaidimas – tai efektyviausias vaikų ugdymo(si) būdas. Papildytosios realybės taikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose įrodo, kad švietimo sistema žengia į priekį ir siekia svarbiausio tikslo – vengti akademiškumo ir leisti vaikams ugdytis žaidžiant. Wu, Lee ir Liang (2013) aprašė, kokią naudą ši technologija teikia ugdymo(si) procese.

 

(https://indianexpress.com/article/parenting/learning/augmented-reality-can-help-early-learners-5885361/)

 

Visų pirma naudodamiesi programomis galime matyti 3D vaizdą, kuris leidžia analizuoti informaciją interaktyviu būdu. Kaip ir minėjo kiti autoriai, Wu ir kt. (2013) išskyrė motyvacijos ir susidomėjimo didėjimą. Tuo pagrindu daroma išvada, kad naudojantis papildytos realybės programomis, vaikai gali įgyti daugiau žinių apie tam tikrus objektus ar reiškinius. A. Berhenke (2013) pabrėžė, kad motyvacija skatina vaikų domėjimąsi, pasitikėjimą savimi, atkaklumą, savikontrolę. Tai reiškia, kad didėjant vaiko motyvacijai, didėja jo noras domėtis, o domėdamasis jis sužino naujų dalykų, t.y. ugdosi. Motyvaciją pabrėžia ir autoriai Masmuzidin ir Aziz (2018). Jie pateikia lentelę, kuri nurodo, kokią naudą teikia motyvacija.

Papildytosios realybės privalumas ir motyvacijos nauda (Masmuzidin ir Aziz, 2018)

 

Visų pirma, motyvuotas žmogus jaučia susidomėjimą veikla, kuri jam teikia malonius ir linksmus pojūčius. Tai sužadina jo norą mokytis ir ugdytis. Motyvuotas žmogus dažnai būna įsitraukęs į veiklą, todėl tokiu būdu formuojamas teigiamas požiūris, pasitikėjimas savimi. Tai reiškia, kad vaikui sąveikaujant su virtualiu ir realiu pasauliais, jam kyla įvairiausi jausmai, emocijos, kuriuos jis spontaniškai išreiškia judesiu. Pažintiniai įgūdžiai ugdomi vaikui susipažįstant su naujais objektais, reiškiniais, kurie praturtina jo patirtį. Neretai pedagogai susiduria su iššūkiu, mėgindami vaikus supažindinti su tam tikrais ciklais, reiškiniais, kurių natūralioje aplinkoje nematant, vaikui sunku įsivaizduoti, kaip viskas vyksta. Taikant papildytosios realybės technologiją, vaikas gali tai pamatyti, ištyrinėti, mąstyti, kaip tai veikia.

(https://www.sundayguardianlive.com/culture/aiding-experiential-learning-augmented-reality)

 

Rasalingam1 ir kt. (2014) atliktas tyrimas parodė, kad papildytosios realybės programų naudojimas ugdymo(si) procese skatina vaikų bendradarbiavimo įgūdžius. Vaikai gali ugdytis nedidelėmis grupelėmis ir sąveikauti vieni su kitais, dalindamiesi patiriamais įspūdžiais. Galima teigti, kad šis ugdymo būdas labai skiriasi nuo tradicinio. Naudojantis papildytos realybės technologija, vaikai demonstruoja didelį susižavėjimą, norą aktyviai dalyvauti veikloje. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad vaikai, kurie tyrimo pradžioje vengė bendravimo su kitais vaikais, pamatę papildytosios realybės technologiją, įsitraukė į veiklą ir sėkmingai bendravo su bendraamžiais (Rasalingam ir kt., 2014). Vadinasi, taikant šią technologiją, mes suteikiame vaikams naujų įspūdžių, patirties, kurie skatina jų norą ugdytis.

(https://medium.com/@mergelabs/3-reasons-why-ar-makes-sense-for-kids-9651d36ab25c)

 

Interneto platybėse galima atrasti keletą populiarių programų, turinčių papildytosios realybės funkciją.

Literatūros sąrašas

1. Campos, P. ir Pessanha, S. (2011). Designing Augmented Reality Tangible Interfaces for Kindergarten Children. Virtual and Mixed Reality – New Trends, 6773. doi: 10.1007/978-3- 642-22021-0_2
2. Wu, K., H., Lee, Y., W., S., Chang, Y., H. ir Liang, C., J. (2013). Current status, opportunities and challenges of augmented reality in education. Computers & Education, 62, 41-49. doi: 10.1016/j.compedu.2012.10.024
3. Berhenke, A. (2013). Motivation, Self – Regulation, and Learning in Preschool. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/295263088_Motivation_Self-Regulation_and_Learning_in_Preschool
4. Masmuzidin, Z., M. ir Aziz, A., A., N. (2018). The current trends of augmented reality in early childhood education. The International Journal of Multimedia & Its Applications, 10(6), 47- 58. Prieiga per internetą: https://aircconline.com/ijma/V10N6/10618ijma05.pdf
5. Rasalingam, R., Muniandy, B., ir Rasalingam, R. R. (2014). Exploring the Application of Augmented Reality Technology in Early Childhood Classroom in Malaysia. IOSR Journal of Research & Method in Education, 4, 33-40. doi: 10.9790/7388-04543340