Nuvilnijo saulėtas Dainų progimnazijos bendruomenės sąskrydis

Ankstyvą rugsėjo 11 dienos rytą entuziastingai nusiteikusi Šiaulių Dainų progimnazijos bendruomenė rinkosi į Naisius, į Baltų areną, ne tik švęsti Šiaulių m. 785-ojo gimtadieno, bet ir patiems pabūti drauge. Spėriai darbuodamiesi tiek tėveliai, tiek vaikai gana greit įsirengė savo stovyklavietes papuošdami jas ir save geltona spalva. Tokia spalva pasirinkta neatsitiktinai.

 

Geltona spalva – tai saulės ir šviesos spalva, susijusi su džiaugsmu, laime bei energija. Progimnazijos direktorė A. Vaičiūnienė, padėkojusi visiems susirinkusiems už bendrystę, lyderystę, palinkėjusi dar ir nepamirštamų akimirkų, paskelbė sąskrydį atidarytą. G. Šlėnės ir jos dainavimo studijos ,,Gamos garsai“ solisčių V. Jurgelytės bei E. Adomaitytės vedami dainiečiai visi kartu iš pradžių sudainavo progimnazijos himną, vėliau atliko dainas apie draugą ir rudenį. R. Stoškuvienės ir L. Remeikienės dainą „Namai, kur tebelaukia“ atliko I. Jonavičienė. O kokia gi šventė be šokių? A. Repčenkaitė pakvietė dainiečius sušokti zumbą. Po šios smagios mankštos ir šokio derinio renginio vedėja D. Stonė patarė atsipūsti: užkąsti, atsigerti, nes laukė dar ir staigmena. Ir štai pasirodžiusi šauni  V., A. ir R. Trijonių kompanija iš Šiaulių „Trys draugai“ tikrai iškart visus įtraukė ne tik į nuotaikingas vaikiškas daineles, bet ir pakvietė visus drauge pasveikinti tądien savo gimtadienį šventusią progimnazijos vadovę A. Vaičiūnienę. Po šilto sveikinimo ir tradicinės dainos toliau vyko aktyvus laisvalaikis: virvės traukimas (G. Burdinas), Palestros bėgimas (G. Mickuvienė), „Milžinų“ krepšinis (A. Repčenkaitė), skautiška (S. Staponkus), „Greičiau, gražiau, įdomiau“ (E. Damonskienė) bei meninė „Gėlė“ (G. Petronaitienė, S. Motuzaitė-Jurienė) veiklos. Pabaigoje kiekviena klasės bendruomenė buvo apdovanota direktorės A. Vaičiūnienės padėka už tradicijų puoselėjimą ir tvarumą.

O namie paruoštos geltonos gėlės, iš pradžių papuošusios kiekvieną stovyklavietę, vėliau, atliepdamos pagarbą ir lojalumą vienas kitam, virto progimnazijos simboliu – Paukščiu. Apie jo plačiai išskleistus sparnus, kaip ir laimingų tėvelių bei vaikų, mokytojų šypsenas, bylojo aukštai danguje skaisčiai bešviečianti saulė.