Naujame gimnazistų filme – apie tai, ko nėra istorijos vadovėliuose

Marius Janulevičius
,
lietuvių kalbos mokytojas, Kino klubo vadovas

Sausį pasirodė naujas Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klubo filmas įdomia, bet istorijos vadovėliuose plačiau nenagrinėjama tema apie pirmąjį Lietuvos paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Visi žino, kad XI a. pradžioje Kvedlinburgo analuose prie 1009-ųjų yra įrašas, kuriame pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuva. Tai glausta, bet išsami žinutė: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą 7 dienos iki kovo idų su aštuoniolika saviškių iškeliavo į dangų.“ Kvedlinburgo žinutėje Lietuva paminėta tik kaip vietos aplinkybė, ji rašoma šalia kitos valstybės pavadinimo, tad tikėtina, kad to metraščio rašytojams ir to meto skaitovams – išsilavinusiai (mokančiai skaityti) Vakarų Europos visuomenei – be papildomų paaiškinimų buvo gerai žinoma, kas ir kur yra Lietuva. O kas toks buvo tas šventasis Brunonas?

 

Temą gimnazistų filmui pasiūlė Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis, jau kelerius metus besidomintis šv. Brunono misijos istorija ir apie tai skelbęs ne vieną straipsnį žurnale „Kultūros barai“. Beje, gimnazistų filme V. Navaitis prisijungė prie aktorių komandos ir vaidino popiežių Silvestrą II, suteikusį Brunonui Tautų arkivyskupo titulą.

Gimnazistų ir mokytojų komandos kurtame filme pasakojama apie 1000-aisiais lauktą Pasaulio pabaigą ir kaip ši neišsipildžiusi pranašystė galėjo paveikti Magdeburgo bažnyčios kanauninko Brunono, artimo imperatoriui Otonui III, apsisprendimą siekti bažnytinės karjeros ir tapti Tautų vyskupu bei pagonių krikštytoju. Brunono nužudymas Lietuvos ir Rusios pasienyje greičiausiai nebuvo atsitiktinis savaiminis veiksmas, o per teismo procesą pagrįstas nuosprendis. Tiesa, paskyrus ir įvykdžius mirties bausmę Brunonui bei apie tai pranešus, galima buvo tikėtis keršto, tačiau ši rizika pasiteisino: nesugebėjimas ar nenoras apsiginti galėjo pritraukti užpuolikų antplūdžius, bet žinia apie Brunonui įvykdytą mirties bausmę buvo tiek įtaigi atgrasymo priemonė, kad nuo 1009-ųjų iki pat 1180 m. apie jokias kitas krikščionių misijas į Pabaltijį nėra žinoma.

 

Filmas „Pasaulio pabaiga ir kiti šv. Brunono nuotykiai“ praplėtė I ir III klasių gimnazistų istorijos žinias ir padėjo suvokti, kad esama įdomių istorinių temų, kurių nerasime istorijos vadovėliuose. Kino pasakojimas apie šv. Brunoną dėl nedidelės apimties (filmo trukmė – 20 min.) puikiai tinka istorijos pamokoms paįvairinti. Filmą pamatyti galite čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.