Metodinės rekomendacijos

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi pritaikant Bendrąsias ugdymo programas. Siekiant pagerinti ugdymo kokybę, parengtos pradinio ir pagrindinio lietuvių kalbos ugdymo programų pritaikymo gairės ir rekomendacijos, padėsiančios pedagogams sėkmingiau vykdyti įtraukųjį ugdymą.

 

Mokytojams rekomendacijos padės sėkmingiau organizuoti ugdymo(si) procesą, kad kiekvienas klasės mokinys, nepaisant jo gebėjimų, patirtų sėkmę. Svarbu nepamiršti, kad tinkamai organizuota emocinė ir fizinė ugdymo(si) aplinka nemaža dalimi teigiamai veikia sėkmingą kiekvieno mokinio ugdymą(si). Rekomendacijose išskirtos atskiros sutrikimų grupės – įvairūs raidos, elgesio ir / ar emocijų, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, mokymosi bendrieji ir specifiniai (skaitymo, rašymo) sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, įvardyti sunkumai, su kuriais susiduria tam tikro sutrikimo ugdytinis, vaiko galios, kurias reikėtų stiprinti. Rekomendacijose ugdymo turinys pateikiamas koncentrais, apimančiais 1–4 ir 5–10 klases. Koncentrų turinį sudaro kalbinės veiklos sritys: kalbėjimas, klausymas, rašymas, skaitymas. Atskirose veiklos srityse pateikiamos rekomendacijos mokytojams, kaip ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagrindinius kalbos gebėjimus, kokius taikyti ugdymo būdus, metodus, strategijas, kaip pateikti mokiniui prieinamą kalbinę medžiagą, įtraukti ugdytinį pagal gebėjimus maksimaliai komunikuoti.

 

Rekomendacijose pateikti užduočių struktūravimo, užduočių keitimo į kitas, kurias galėtų mokinys įvykdyti, atraminės medžiagos, atmintinių, vertinimo ir įsivertinimo pavyzdžiai ir nuorodos, kur galima rasti mokymo priemonių, skirtų mokyti lietuvių kalbos.

 

Vadovaudamasis lietuvių kalbos ugdymo programų pritaikymo rekomendacijomis mokytojas galės atsižvelgti į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, kultūrinę, socialinę kalbinę patirtį.

 

Rekomendacijos mokytojams, ugdantiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius pagal individualizuotas programas

 

Mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, ugdomi bendrosios paskirties mokyklose ar specialiosios paskirties mokyklose / klasėse individualizuojant Bendrąsias ugdymo programas (BUP). Rekomendacijų dėl lietuvių kalbos ugdymo programų individualizavimo specialiųjų poreikių mokiniams tikslas – padėti numatyti ugdymo turinio individualizavimo gaires, atsižvelgiant į mokinių individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, vadovaujantis atnaujintomis lietuvių kalbos bendrosiomis programomis (Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąja programa (2016), Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąja programa (2016).

 

Rekomendacijose nurodomi pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, ugdant mokinius pagal individualizuotas lietuvių kalbos (lietuvių kalbos ir literatūros) programas. Atkreipiamas mokytojų dėmesys į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų dėl intelekto sutrikimo, lietuvių kalbos gebėjimus ir ugdymo(si) sunkumus, kurie išdėstyti orientacinio pobūdžio apraše. Mokytojui svarbu išsiaiškinti kiekvieno ugdytinio stiprybes ir galias, nes tik tada galės sėkmingai planuoti ugdymo turinį ir mokymo(si) veiklas, siekti individualios mokinio pažangos. Ugdymo(si) sunkumų nustatymas padės mokytojui kompensuoti šių mokinių „silpnybes“ ir pakreipti ugdymą taip, kad jie galėtų pajusti individualią mokymosi pažangą, motyvaciją siekti žinių parenkant tinkamus mokymo metodus ir būdus, nereikalaujant to, ko ugdytinis nepajėgus išmokti.

 

Pažangos ir pasiekimų vertinimas yra neatsiejama mokymo ir mokymosi dalis, todėl rekomendacijose aprašomi minėtų mokinių vertinimo ypatumai. Taip pat rekomendacijose pateikiamos atskiros ugdymo turinio apimtys ir ugdymo(si) veiklos mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą (turinio apimtys ir ugdymosi veiklos nurodomos koncentrais (1–2, 3–4, 5–6, 7–8, 9–10 klasių) ir vidutinį intelekto sutrikimą (ugdymo(si) turinys apima 1–10 klases).

 

Individualizuodamas BUP mokytojas galės atsižvelgti į esamus mokinio gebėjimus, specialiuosius ugdymosi poreikius, savarankiško darbo galimybes, interesus, todėl rekomendacijos, kaip individualizuoti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pateikiamos kaip vientisa sistema. Taip mokytojas turės galimybę pasirinkti tikruosius mokinio gebėjimus atitinkančią ugdymo turinio apimtį ir ugdymo(si) veiklas, nesiedamas su ugdymo metais (klase), bet pagal galimybes jas priderindamas prie bendro klasės ugdymo turinio.

 

Rekomendacijų pabaigoje pateiktas literatūros sąrašas ir interneto nuorodos suteiks mokytojui galimybę plačiau domėtis minėtų mokinių ugdymu.

 

Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo

 

Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems paskirtis – apibrėžti mokinių, turinčių klausos sutrikimų, lietuvių kalbos pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, pasiekimų lygių požymius, pateikti orientacines ugdymo ir ugdymosi gaires. Atsižvelgiant į mokinio kalbinę, kultūrinę ir socialinę patirtį, klausos sutrikimo pobūdį ir individualius gebėjimus, padėti įgyti lietuvių kalbos gebėjimų pradmenis, ugdytis bendrųjų kompetencijų, būtinų kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, sėkmingam tolesniam mokymuisi, pagrindus.

 

Programoje ugdymo(si) turinys pateikiamas koncentrais, apimančiais parengiamąją, 1–2 ir 3–4 klases. Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos kalbinės veiklos sritys: sakytinio teksto suvokimas klausa ir rega, kalbėjimas, skaitymas, rašymas.

 

Turinio apimties papunktyje apibrėžiamas visų kalbinės veiklos sričių – kalbos suvokimo klausa ir rega, kalbėjimo, skaitymo, rašymo – turinys ir jo apimtis. Atskira dalimi pateikiamas kalbos sandaros pažinimo pagrindų turinys. Ugdymo procese kalbos sandaros pažinimo pagrindai integruojami į visas kalbinės veiklos sritis.

 

Lietuvių kalbos ugdymo turinys teikia galimybių ugdyti sutrikusios klausos mokinių pagrindinius lietuvių kaip negimtosios kalbos gebėjimus, būtinus mokymosi ir viešojo gyvenimo kontekstuose, ugdo elementarų kalbinį raštingumą. Ugdymo turinys taip pat sudaro prielaidas turtinti ir plėtoti kultūros pažinimą, literatūrinius gebėjimus, formuojamus ir per kitų dalykų pamokas, paspartinti socializaciją girdinčiųjų visuomenės aplinkoje ir ugdytis pilietiškumą.

 

Pagrindinio lietuvių kalbos ugdymo programa mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo

 

Pagrindinio lietuvių kalbos ugdymo programos mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių dėl klausos sutrikimo, paskirtis – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetenciją, sudarančią sąlygas bręsti kaip asmenybei, sėkmingai mokytis, bendrauti, veikti įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose.

 

Mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros, mokiniai ugdosi bendrąsias (asmeninę, kultūrinę, mokėjimo mokytis, komunikavimo, socialinę pilietinę, pažinimo, kūrybiškumo) ir dalykines (lingvistinę, diskurso ir literatūrinę) kompetencijas.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros programoje ugdymo turinys pateikiamas koncentrais: 5–6, 7–8, 9–10 (gimnazijų I–II) klasės. Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos sritys: kalbinis ir literatūrinis (kultūrinis) ugdymas. Žinios ir gebėjimai, kuriuos turi būti susiformavę dauguma mokinių, baigiančių atitinkamą kalbos ir literatūros ugdymo koncentrą, yra pateikiami pagal ugdymo sritis (kalbėjimas ir klausymas, skaitymas ir rašymas, kalbos pažinimas).

 

Vertinami mokinių komunikavimo ir teksto suvokimo gebėjimai, kalbos ir literatūros žinios, gebėjimai kurti tekstus taisyklinga sakytine ir rašytine kalba. Mokymosi pasiekimuose, kurie nurodyti prie 5–6, 7–8, 9–10 (gimnazijų I–II) klasių koncentrų, pateiktas pagrindinis pasiekimų lygis.

 

ŠMM Bendrojo ugdymo departamento inf.