Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje: autentiškos patirtys dirbant Bostono lituanistinėje mokykloje

Žmogus čia yra kitų žmonių labui.

Einšteinas

 

„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę“, – iš M. Daukšos „Postilės“ (1599) Prakalbos į malonųjį klausytoją.

Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su edukacinės paradigmos virsmu: mokymo paradigma keičiama į mokymo(si) paradigmą. Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į mokymą vietą užima naujas požiūris į mokymą, kurį valdo pats besimokantysis, o mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si) procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei tradicijas.

 

Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus, dėstau lietuvių kalbą 7–8 klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4 klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės ir kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių kalba yra (ne)gimtoji ir kt. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas.

Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį

 

Edukacinis projektas – nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos  projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais.  Mokiniai pamokose rengia įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias kompetencijas, bet taip pat leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią asmenybę.

Refleksijos metodai padeda pažinti  savo asmenybę ir ja didžiuotis

 

Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys, bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius ženklus, empatijos ir gerumo ugdymosi situacijos ir vaiko skatinimas. Kiekvieną pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų aptariant  ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose – tai asmens ugdymo procesas, kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet sustiprina grupės tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą.

„Grįžusi į JAV dar ilgai pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių. Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ (citata iš 8 kl. mokinės rašinio „Lietuva – antrieji namai“).

Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina kiekvieno mokinio įtrauktį ugdymo procese

 

Informacinės technologijos vis labiau įsilieja j mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti j mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos pamokose naudojamos google classroom, google meet programos, wordwall, mentimeeter, quizzes, book creator ir kt. skaitmeninės priemonės. Šios mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos.

 

Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti.