Kvalifikacijos tobulinimo stažuotė Prancūzijoje

Vasario 27 d.–kovo 3 d. Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, organizavo socialinio ugdymo dalykų mokytojams trumpalaikę stažuotę į Prancūziją. Šios stažuotės tikslas – susipažinti su Prancūzijos švietimo sistema, socialinių mokslų ugdymo turiniu, mokytojų pedagogine patirtimi, jų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo ypatumais.

Grupė istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo, ekonomikos ir verslumo mokytojų iš įvairių Lietuvos miestų apsilankė Prancūzijos Naujosios Akvitanijos regiono Puatje mieste. Vizito metu buvo aplankytos dvi mokyklos (Lycée Aliénor d’Aquitaine ir Lycée Victor Hugo), Puatjė akademijos rektoratas (Rectorat de l’académie de Poitiers), mokytojų rengimo institutas (Institut National Supérieur du Professorat et de l’Éducation (INSPE)), Universitetinė politinių mokslų kolegija ir Akademinis tęstinio mokymo centras (Ecole académique de la Formation Continue (EAFC)).

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Prancūzijoje vykdoma švietimo reforma. Pagrindinis vaidmuo tenka valstybei, nes pagal senas tradicijas Prancūzijos švietimo sistema yra centralizuota. Nuo 2020 m. šalyje veikia 18 švietimo akademinių regionų, kurie atitinkamai suskirstyti į 30 akademijų (Prancūzijoje akademija yra Nacionalinio švietimo ministerijos ir Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerijos administracinis rajonas). Kiekvienam iš jų vadovauja, šalies prezidento dekretu, paskirtas rektorius. Akademiniuose regionuose, kuriuose yra kelios akademijos, akademinio regiono rektorius skiriamas iš akademijos rektorių. Jis vadovauja regioniniam akademiniam komitetui (priklauso visi regiono rektoriai). Ši institucija leidžia suderinti valstybinę švietimo, mokslinių tyrimų ir mokymo politiką akademiniame regione, o akademijos rektoriai lieka atsakingi už nacionalinio švietimo paslaugų organizavimą savo akademijoje pagal regiono akademinio komiteto sprendimus. Stažuotės metu lankėmės Naujosios Akvitanijos akademinio regiono Puatjė akademijoje (be jos, šiame regione dar yra Bordo ir Limožo akademijos). Šios institucijos veiklą mums pristatė akademinio regiono deleguota Europos ir tarptautiniams ryšiams bei bendradarbiavimo pavaduotoja, Puatje akademijos rektorato nacionalinio ugdymo (anglų kalbos ir literatūros) inspektorė Claire Le Cam.

Akademija vykdo misijas, susijusias su švietimo veiklos organizavimu ir ugdymo turinio įgyvendinimu, taip pat su personalo ir įstaigų valdymu. Jos valdo akademijos inspektorius ir Nacionalinio švietimo (Dasen) departamentų tarnybų akademinis direktorius. Puatje akademijoje dirba 29 000 darbuotojų, kurie kasdien pasitelkiami, kad užtikrintų 300 000 mokinių ugdymą nuo darželio iki mokyklos baigimo. Ji yra įsipareigojusi siekti socialinės pažangos ir inovacijų dinamikos ir pirmiausia siekia parengti kiekvieną mokinį kuo geresnei ateičiai. Akademijos darbuotojai pristatė Prancūzijos švietimo sistemą ir jos esminius bruožus. Ją sudaro:

• ikimokyklinį ugdymą teikianti mokykla (École maternelle, 2–6 m. vaikai), kuri nėra privaloma;
• pradinė mokykla (École élémentaire, 1–5 klasės, 6–11 m. mokiniai);
• pagrindinė mokykla – koledžas (Collège, 6–9 klasės, 11–15 m. mokiniai);
• vidurinė mokykla – licėjus (Lycée, 10–12 klasės, 15–18 m. mokiniai).

Naujosios Akvitanijos akademiniame regione yra 1516 pradinių mokyklų, 201 – pagrindinė mokykla, 59 – vidurinės ir technologinės mokyklos, 4 – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skirtos mokyklos.

Prancūzijoje privalomas mokymas nuo 6 iki 16 metų. Tėvai gali rinktis mokyklą, į kurią norėtų leisti vaikus: valstybines mokyklas, kurios yra finansuojamos ir kontroliuojamos valstybės, arba privačias. Valstybė apibrėžia visų švietimo lygių mokymo programas, nustato mokymo turinį, organizuoja mokytojų priėmimo procedūras, įdarbina mokytojus, kurie tampa valstybės tarnautojais, organizuoja jų kvalifikacijos kėlimą, įdarbina ir rengia inspektorius, atsakingus už švietimo sistemos kokybės kontrolę, ji yra pagrindinė valstybinės švietimo sistemos finansavimo institucija ir subsidijuoja „privačias mokyklas pagal sutartis“, kuriose mokosi maždaug 20 proc. mokinių.

Lankantis Prancūzijos švietimo įstaigose visuomet buvo pabrėžiama švietimo svarba, nes tai yra vienas svarbiausių aspektų, padedančių puoselėti prancūzišką kultūrą. Nors pati sistema, pasak akademijos darbuotojų, yra sudėtinga ir gerokai skiriasi nuo kitų šalių.

Lygios galimybės ir kiekvieno mokinio sėkmė yra pagrindiniai Prancūzijos švietimo politikos tikslai ir principai. Kiekvienas vaikas turi galimybę tobulėti įskaitant ir įtraukiojo ugdymo principus. Pagal šį principą mokykla turi užtikrinti, kad aplinka būtų pritaikyta vaiko mokymuisi, kad ir kokių specialiųjų poreikių jis turėtų. Akademijos specialistai patikino, kad mokykla yra visiems, ir ji turi prisitaikyti prie mokinių, o ne atvirkščiai. Todėl jau keturiasdešimt metų įtraukiojo ugdymo patirtį turinčios mokyklos išmoko įgyvendinti tokio mokymo nuostatas orientuotas į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, gabių vaikų, imigrantų vaikų ir nepilnamečių kalinių ugdymą. Vaikai gali mokytis:

• įprastinėse mokyklose (individualizuotos programos). Priklausomai nuo situacijos, mokymas gali vykti be jokios ypatingos pagalbos (mokytojo padėjėjo, kurie ugdymo įstaigoje įsidarbinami išklausius 60 val. mokymų programą) arba jį koreguojant, kai tai būtina mokinio mokymosi poreikiams tenkinti. Pasitelkiant individualią ar bendrą pagalbą ir pritaikant atitinkamą mokymosi medžiagą mokiniui padedama baigti mokyklą.
• ligoninėse arba medicinos-socialinėse įstaigose. Čia mokiniams (sunkaus neįgalumo) suteikiama šviečiamoji, auklėjamoji ir gydomoji priežiūra.
• lokalizuotuose ugdymo padaliniuose. Puatje regione yra keturios specialiosios mokyklos, kuriose mokosi mokiniai, kurie gali mokytis ir įprastoje mokyklos aplinkoje. Mokiniams numatomi atitinkami mokymosi tikslai, kurių pasiekimui reikia pritaikyti ugdymo programas ir mokymo metodus.

Apsilankius vidurinio ugdymo mokyklose (Lycée Aliénor d’Aquitaine ir Lycée Victor Hugo) turėjome galimybę stebėti kelias socialinių mokslų pamokas, susipažinti su baigiamųjų klasių ugdymo turiniu, pamokų planais, užduotimis, mokinių vertinimo kriterijais bei mokytojų darbo specifika. Victor Hugo licėjuje mokiniai mokosi 28–35 valandas per savaitę. Kiekvieną rytą pamokos prasideda 8 val. ir baigiasi po 17 val. Pamokos trukmė – 2 val. (dvi po 55 min. ir 5 min. pertrauka). Pietų pertrauka trunka iki dviejų valandų.

Stebėtose pamokose mokytojai skyrė dėmesį šaltinių ir įvairių situacijų nagrinėjimui (iš anksto mokytojo parengta medžiaga), kritinio mąstymo ugdymui, kuris siejosi su užduotų klausimų kryptingu nagrinėjimu, problemų sprendimu, o pamokos pabaigoje – medžiagos apibendrinimui ir įtvirtinimui. Diskusijų metu buvo pasidalinta gerąja patirtimi apie istorijos, geografijos ir ekonomikos ugdymo turinį, pamokos planavimo ypatumus, metodine medžiaga. Visi grupės mokytojai pastebėjome, kad pamokose mažai naudojami vadovėliai, daugiausia padalinama kolegų arba pačių mokytojų parengta, tačiau gana struktūruota mokomoji medžiaga su aiškiai nurodytais pamokos tikslais, veiklomis mokiniams ir šaltiniais. Kalbantis su mokytojais aptartas jų darbo krūvis ir darbo laikas. Domėjomės ir mokinių pasiekimų vertinimo ypatumais. Vertinimas Prancūzijoje turi dvi pagrindines funkcijas: diagnostikai ir pažangos stebėjimui. Kaip ir Lietuvoje, diagnostiniu vertinimu siekiama išsiaiškinti mokinių mokymosi galimybes ir spragas, laiku suteikti pagalbą bei numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Sužinojome, kad mokiniai vertinami taikant 20 balų sistemą, o 16 balų įvertinamas yra labai geras jų pasiekimas. Paklausus, kaip jie vertina šalies mokinių pasiekimų rezultatus tarptautiniuose tyrimuose, buvo atsakyta, kad susiduriama su iššūkiais ir rezultatais, tokių tarptautinių tyrimų kaip IEA PIRLS ((angl. Progress in International Reading Literacy Study) – tarptautinis 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimų tyrimas) ar EBPO PISA ((angl. Programme for International Student Assessment) – tarptautinis penkiolikmečių tyrimas), nėra patenkinti, ypač matematikos ir prancūzų kalbos. Apie tai diskutuojama, šalies mastu numatomos priemonės matematikos, skaitymo, rašymo pasiekimams gerinti.

Prancūzijoje nuo pat pirmųjų mokymo metų, skiriamas dėmesys socialinių mokslų dalykų mokymui. Pradinėje mokykloje (École élémentaire) be pagrindinių mokomųjų dalykų (kalba, matematika, menai ir kt.) vyksta dorinio ugdymo ir pilietiškumo pamokos. Taip pat organizuojama papildoma edukacinė veikla: pagalba mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, pagalba mokiniams atliekant namų darbus, teikiami pasiūlymai dalyvauti mokyklos vykdomoje projektinėje veikloje. Šios veiklos neįtraukiamos į pamokų tvarkaraštį.

Pagrindinė mokykla (Collège) yra keturmetė, kurioje privaloma prancūzų kalba, matematika, istorija ir geografija (skirtingai nei Lietuvoje, Prancūzijoje yra vienas dalykas), dorinis ir pilietinis ugdymas, gamtos mokslai, technologijos ir kt. Paskutinėje klasėje mokiniai laiko keturis egzaminus raštu:

• prancūzų kalbos (3 val.): literatūrinio teksto ištraukos / vaizdo, kalbinių įgūdžių (gramatikos, leksikos) ir supratimo bei interpretavimo įgūdžių įvertinimas, taip pat diktantas;
• matematikos (2 val.): uždaviniai, kurių dalis apimą įvairių duomenų lentelėse ar diagramose analizę, taip pat užduotys kompiuteriu;
• istorijos ir geografijos (2 val.): dokumentų supratimas ir analizė, istorinių ir geografinių orientyrų naudojimas, taip pat dorinio ir pilietinio ugdymo pasiekimų tikrinimas;
• gamtos mokslų (1 val.), pasirenkami du dalykai iš trijų: fizika-chemija, biologija ir geologija, technologijos.

Atsižvelgiant į tarptautinių tyrimų rezultatus, 2022 m. šalies mastu priimtas sprendimas, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. į pagrindinę mokymo programą būtų įtrauktas privalomas matematikos mokymas, skiriant 1,30 val. per savaitę dvejus paskutinius mokymosi metus.

Vidurinėje mokykloje (Lycée) mokomasi trejus metus. Prancūzijoje yra dviejų tipų licėjai, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį ir suteikia skirtingą išsilavinimą (kvalifikaciją): bendrojo ugdymo/technologijų licėjus, kurį baigus suteikiamas išsilavinimas, reikalingas tolesnėms studijoms universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose ir profesinis licėjus, kuris rengia jaunuolius darbo rinkai, suteikiant jiems tam tikrą profesiją. Maždaug trečdalis Prancūzijos licėjų yra privatūs. Nors šios mokyklos yra privačios, jas kontroliuoja valstybė.

Vidurinio  ugdymo programa 2019 m. buvo šiek tiek pakeista (susiaurinta). Mūsų apsilankytame Victor Hugo licėjuje pirmaisiais metais mokiniai mokosi pagal gana plačią bendrojo ugdymo programą, kuri leidžia mokiniams gilinti savo žinias ir domėtis įvairiais dalykais, prieš priimant sprendimą dėl didesnės mokymosi specializacijos 11 klasėje. Pvz., Licėjaus pirmųjų mokslų metų ugdymo programa, kurią sudaro:

• Prancūzų kalba – 4 val.
• Matematika – 4 val.
• Šiuolaikinė prancūzų kalba – 5,30 val.
• Istorija ir geografija – 3 val.
• Fizika ir chemija – 3 val.
• Ekonomika ir socialiniai mokslai – 1,30 val.
• Gamtos mokslai ir Žemės mokslai – 1,30 val.
• Pilietinė kultūra – 18 val. per metus
• Fizinis ugdymas – 2 val.
• Informacinės technologijos – 1,30 val.

Antraisiais ir trečiaisiais mokslo metais mokiniai skirstomi į bendrąjį arba technologinį srautą. Jei mokinio pasiekimai yra patenkinami, jam suteikiama teisė pasirinkti norimą srautą ir specialiųjų dalykų sritį. Mokiniams, kurių pasiekimai žemi, gali būti rekomenduojama kartoti pirmų metų kursą arba pereiti į profesijos licėjų. Pvz., Licėjaus antrųjų mokslų metų ugdymo programa, kurią sudaro:

• Prancūzų kalba 4 val.
• Matematika 4 val.
• Šiuolaikinė prancūzų kalba 4,5 val.
• Istorija ir geografija 3 val.
• Gamtos mokslai 2 val.
• Pilietinė kultūra 18 val. per metus
• Fizinis ugdymas 2 val.
• Trys specialieji (sustiprinti) dalykai 12 val.

Paskutiniaisiais metais pagrindinė mokymo programa iš esmės nesikeičia, vietoje prancūzų k. mokiniai mokosi filosofiją ir vietoje trijų specialiųjų (sustiprintų) dalykų mokosi du, kuriems skiriama po 6 val. per savaitę.

Paskutiniais metais didžiausias pagrindinės mokymo programos pakeitimas – didesnis dėmesys informacinėms technologijoms bei matematikos mokymui. Be to, yra galimybė rinktis ne daugiau kaip du specialiuosius dalykus – vieną bendrąjį ir vieną technologinį (bet ne visose mokyklose). Kiekvienais metais šių dalykų mokymuisi skiriant po 4 valandas per savaitę.

Technologijų krypties mokiniai mokosi pagal tą pačią pagrindinę programą, tačiau skiriama daugiau pamokų matematikai, taip pat mokiniai specializuojasi vienoje iš kelių ugdymo sričių, kurios išlieka nepakitusios: sveikatos ir socialiniai mokslai, pramonės mokslai ir technologijos, gamtos mokslų tyrimai, informacinės technologijos ir verslo administravimas, viešbučių ir restoranų mokslai, menų ir dizaino mokslai. Taip pat galima rinktis dvi žemės ūkio kryptis ir taikomuosius menus bei muziką ir šokį.

Palyginome Lietuvos ir Prancūzijos istorijos ir geografijos mokymo turinio tematiką:

10 klasės istorijos – „Aplinka, vystymasis, judumas: pereinamojo pasaulio iššūkiai“, geografijos – „Pagrindiniai šiuolaikinio (modernaus) pasaulio formavimosi etapai“.

11 klasės istorijos – „Tautos, imperijos, tautybės (nuo 1789 m. iki naujesnių laikų)“, geografijos – „Besikeičiančio pasaulio dinamika“.

Baigiamojoje klasėje (12 kl.) istorijos turinys orientuotas į XIX a. ir XX a. Prancūzijos ir pasaulio istorijos nagrinėjimą – „Valdžios santykiai ir politinės opozicijos modeliai nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio iki šių dienų“, geografijos turinys skirtas pasaulio perkomponavimo įvairiais masteliais ir globalių pokyčių keliamiems iššūkiams nagrinėti – „Teritorijos ir globalizacija: tarp integracijos ir konkurencijos“.

Lankantis Puatjė mokytojų rengimo institute (INSPE) buvo pristatytos mokytojų rengimo studijų programos. Institutas bendradarbiaudamas su La Rošelio universitetu ir Puatjė akademijos rektoratu, rengia nacionalinius magistrus – pradinio ugdymo ir visų klasių dalykų mokytojus, švietimo patarėjus (laipsnis suteikia galimybę tapti vyriausiuoju švietimo patarėju kolegijoje arba licėjuje) ir mokymo profesijos ir edukacinės priežiūros specialistus. Taip pat ši mokymo įstaiga rengia ir jau dirbančius mokytojus būsimiems konkursams. Baigęs studijas asmuo, tapęs mokytoju, vėliau turi galimybę laikyti egzaminą iš dalyko žinių (dalyvauti konkurse). Išlaikęs šį egzaminą mokytojas įgauna valstybės tarnautojo statusą, kuris suteikia galimybę gauti ir didesnį atliginimą.

Paskutinę vizito dieną apsilankėme Puatje tarptautinėje universitetinėje politinių mokslų aukštojoje mokykloje SciencePO (Grand Ecole), kurioje susipažinome su universitetinio mokymo sistema Prancūzijoje ir stojimo į universitetus reikalavimais. Šią aukštąją mokyklą (Grand Ecole) yra baigęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, mados dizaineris Christian Dior ir rašytojas Marselis Prustas. Taip pat viešėjome Akademiniame tęstinio mokymo centre, kuriame buvome susipažindinti su mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybėmis. Mokymų centre siekiama padėti kiekvienai mokyklai didinti personalo profesionalumą ir visiems mokytojams siekti profesinio tobulėjimo. Dalykinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimas vykdomas pagal privalomą programą, individualius ir kolektyvinius mokymus, kuriuos mokytojai ir mokyklos renkasi pagal savo poreikius bei aktualumą. Akademinis pasiūlymas pateikiamas metams, jame nurodomi moduliai ir kursai, suskirstyti pagal mokymų temas. Mokymų centro darbuotojai teikia išskirtinę pagalbą pradėjusiems dirbti mokytojams (dalykiniai, metodologiniai, pasiekimų vertinimo, psichoemocinei būsenai reguliuoti skirti mokymai ir kt.). Tris kartus nuo darbo pradžios (kas penkerius metus – po 5, 10 ir 15 metų) mokytojo darbą tikrina ir vertina atitinkamo dalyko akademijos inspektorius. Turintys patirtį, gerai dirbantys, perspektyvūs yra pastebimi ir kviečiami būti mokymų lektoriais. Šiems mokytojams jokios darbo kontrolės nebėra.

Stažuotės metu buvo domėtasi Prancūzijos švietimo sistema ir jos aktualijomis bei su švietimo įstaigomis, kuriose buvo lankytasi, pradėti kurti bendradarbiavimo ryšiai. Prancūzija, kaip ir Lietuva, taip pat siekia užtikrinti mokytojo profesijos patrauklumą ir kelti jos prestižą. Nors šalių švietimo sistemos turi daug skirtumų, tačiau pagrindinės mokymo metu kylančios problemos labai panašios. Taip pat akivaizdu, kad abiejose šalyse siekiama šiuolaikiško, modernaus, inovatyvaus ir užtikrinančio ugdymo proceso.

Dalyviai džiaugėsi puikiai parengta tikslinga stažuotės programa. Esame dėkingi nuolat mus lydėjusiai grupės vadovei Aurelijai Juškėnaitei ir Nacionalinės švietimo agentūros Mokymo priemonių sklaidos skyriaus vedėjo pavaduotojai Salomėjai Bitlieriūtei už vizito metu suteiktą dalykinę pagalbą. Įgyta geroji patirtis ir pavyzdžiai leis patirti sėkmę kiekvieno mūsų kasdieniniuose darbuose bei dalinantis patirtimi su kolegomis.

+10

0