Kuriame laimingą vaikystės pasaką kartu

Vaikystė – laikas, kupinas emocijų, ieškojimų, atradimų. Žaidimas – tai veikla, be kurios neįsivaizduojama vaikystė. Tai džiaugsmingas užsiėmimas, suteikiantis vaikams didžiulę patirtį. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaikai itin aktyviai žaidžia įvairaus pobūdžio žaidimus. Per juos išmoksta bendradarbiauti su kitais vaikais, laikytis taisyklių, lavinti fantaziją ir t. t. Žaidimas yra saviraiškos būdas, per kurį vaikas lavina savo protinius gebėjimus, pastabumą, atmintį, reakciją, mokosi analizuoti situaciją, numatyti veiksmus į priekį, padaryti išvadas, kelti klausimus ir pan.

 

Žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai – žodžiai. Nuo vaiko žaidimo neatsiejami dalykai yra pasaka ir teatras. Vaikystėje kiekvienas susiduria su pasakų pasauliu. Iš pradžių pasakas mažiesiems skaito, seka, pasakoja tėvai ir pedagogai, kiek paaugę vaikai knygeles renkasi ir skaito bei kuria patys. Knygų skaitymas yra vienas prasmingiausių vaikų ugdymo būdų, skatinančių geriau pažinti pasaulį, mokytis naujų dalykų, lavinti kalbinius įgūdžius, vaizduotę. Skaitydami pasakas vaikams norime suteikti jiems malonumą, leisti laiką kartu. Skatinkime vaikus kartu kurti, skaityti, žaisti, kalbėtis, draugauti. Knygų skaitymas visada buvo įdomus užsiėmimas, bet, laikui bėgant, atsirandant vis daugiau filmų, televizijos laidų, išmaniosioms technologijoms vis labiau skverbiantis į mūsų gyvenimus, nepastebimai nebelieka laiko knygų skaitymui. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje „Gabijėlė“ pedagogai skaito vaikams ir kuria pasakas kartu su vaikais.

Pasaka tai platus kūrybos menas. Pasakojimo menas nuo senų laikų buvo verbalinis būdas dalytis informacija, suvokti mus supusią aplinką, gamtos reiškinius, skiepyti vertybes, mokyti santarvės su kitais. Pasaka – tai pats suprantamiausias būdas vaikui sužinoti, kas yra gyvenimas ir kaip reikia gyventi. Pasakose matomas santykis su žmonėmis, gyvenimiškos situacijos (draugystė, meilė, apgaulė, džiaugsmas, liūdesys ir t. t.).

 

Pasakose visi įvaizdžiai labai vienareikšmiai – geras, blogas, piktas, godus, dosnus, protingas, kvailas. Pasakose gėris visada nugali blogį. Ir vaikui tai reikalinga, kad jis nejaustų baimės. Kai tiki, kad gėris nugalės, galima drąsiai judėti pirmyn.

 

Kyla klausimas, ar teatro kaip meno formos šaknys glūdi žaidime? Žaidimas ir teatras yra stipriai susiję, nes tiek viena, tiek kita yra prasimanytas veiksmas. Teatrinė kūryba itin susijusi su žaidimu, kuris yra bet kokios vaikų kūrybos šaltinis. Teatrinė lėlė yra tarsi stimulas kūrybai, kalbėjimui, bendravimui, dialogui, žaidimui ieškant prasmių. Teatrinė ir žaidybinė veikla ugdo kūrybiškumą, plečia vaizduotę, lavina vaizdinės kalbos įgūdžius, aktyvina kalbos žodyną.

 

Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos siekia sujungti žaidimo, teatro ir pasakos elementus, kuria pasaką kartu. Pedagogės kuria personažus ir veikėjus – vaikų saviraiškai ir kūrybiškumui ugdyti.

 

Siekdami, kad vaikai pažintų raidžių pasaulį, galėtų kurti, vaidinti, dėlioti įvairiausius žodžius, pasakų elementus, pagaminome „Linksmąją abėcėlę“, kurią pasitelkę kuriame raidelių pasakas. Liesdami raides vaikai kartu lavina vaizduotę ir pojūčius, ugdo komunikacinius gebėjimus, patiria teigiamas emocijas.

Siekdami, kad ugdytiniai pažintų geometrinių figūrų šalį, kūrėme pasaką apie geometrines figūras. Tam pagaminome „Linksmosios figūros“ priemonę. Čia vaikų veikloje sujungėme sakytinę ir rašytinę kalbas, skaičiavimą ir matavimą, tyrinėjimą, kūrybiškumą, santykius su bendraamžiais ir fizinį aktyvumą.

Tęsdami kelionę po pasakų šalį su mažaisiais „Gabijėlės“ ugdytiniais kūrėme pasaką „Pirštinė“, kurioje atsiveria aplinkos pažinimo pasaulis, kūrybiškumo ir meninės raiškos elementai, galimybė įsijausti į vaidmenis.

Kurdami, sekdami pasakas padedame vystytis vaikų kalbai, plėtojamas žodynas, lavinima vaizduotė. Kelionei po pasakų šalį mes, pedagogės, sukūrėme priemones šaukštų pasakai sekti.

Leidžiamės į tolimesnę kelionę pasakų takeliu. Mylėdamos gamtą ir plėtodamos ekologinio ugdymo temas, kuriame pasakas kūrybiškai panaudodami antrines žaliavas. Vaikams rodome pavyzdį, kaip svarbu tausoti gamtą ir kur galime kūrybiškai panaudoti antrines žaliavas. Šiose pasakose vaikai pasileidžia į platųjį transporto, miško, buvimo šalia vienas kito pasaulį.

Gerai žinomą pasaką „Trys paršiukai“ sekame, vaidiname improvizuodami ir panaudodami priemones iš įvairių struktūrų. Atrodo, kad ši pasaka jau visiems labai gerai žinoma, bet, naudojant įvairias priemones, vaikams kiekvieną kartą ji suskamba vis kitaip.

 

Dažnas atmintyje saugome bent keletą vaikystės pasakų. Dažnai sekamos, pasakojamos ir drauge vaidinamos pasakos lavina vaikų vaizduotę ir kalbą, padeda geriau suprasti pasaulį ir save. Džiugindamos savo mažuosius „Gabijėlės“ mokytojos sukūrė gerai visiems žinomos pasakos „Pagrandukas“ veikėjus. Veikėjai buvo kuriami panaudojant antrines žaliavas.

Papildydami savo pasakų skrynelę ugdytiniai tiesiog panaudojo aplinkoje rastas mokytojų pagamintas priemones. Kupini džiaugsmingų išgyvenimų, puikios nuotaikos tiesiog kūrė pasaką.

Kaip matome, pasaka ir teatras yra labai vertingos priemonės ugdant vaikus, nes apima visą spektrą gebėjimų sričių. Nuo kalbos ar santykio su suaugusiaisiais iki fizinio aktyvumo ar meninės raiškos.

 

Pradėję įvaldyti kalbą, vaikai negali išsakyti žodžiais daugelio dalykų, tačiau, vaidindami su lėlėmis, kurdami ir žaisdami, jie turi daug platesnį raiškos priemonių pasirinkimą, tai ir veido mimika, judesiai, įvairūs garsai, be to, draugų ir pedagogo parama, visa tai padeda vaikui išreikšti mintis neverbalinėmis priemonėmis.

 

Su skirtingais personažais įvairaus amžiaus vaikai vaidina, žaidžia, patiria kūrybos džiaugsmą, taip pat kaupia socialinę patirtį, įgyja naujų įgūdžių, patiria daug gerų emocijų. Taigi sujungdami žaidimo ir teatro elementus kurkime pasaką kartu. Džiuginkime vieni kitus savo kūrybiniais darbais ir padėkime vaikams statyti savo svajonių pilis iš gražių prisiminimų ir džiaugsmo akimirkų, kad, prabėgus nerūpestingai vaikystei, jie galėtų ištarti, kad gyveno „LAIMINGOS VAIKYSTĖS PASAKOS ŠALY!“.

 

Sigita Žusinienė, pavaduotoja ugdymui

Marytė Balčiuvienė, Simona Šatkuvienė, ikimokyklinio ugdymo mokytojos

Jurgita Vasiliauskienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja