Klaipėdos rajono mokyklos atveria tobulėjimo horizontus

Klaipėdos rajono švietimo centro iniciatyva surengtas išplėstinis metodinis pasitarimas kėlė tikslus supažindinti su pedagogų profesinio tobulėjimo galimybėmis, paruošti pagrindą metodinių būrelių veiklos planams. Keliama siekiamybė – prasmingas ugdymas(is) mokymosi sėkmei 2018–2019 m. m. Švietimo centro direktorės Ramutės Sirutienės įžangoje – lūkesčiai pristatyti plačią metodinę veiklą etatinio apmokėjimo modelio kontekste. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius linkėjo idėjų padaryti kažką gera bei pasiūlyti švietimo bendruomenei kuo įvairesnių veiklų. Jo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė pristatė IV, VI, VIII klasių 2014, 2016, 2018 m. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo lyginamąją statistinę analizę. Taip pat buvo pakomentuoti 2017 m. švieslentės rezultatai, pagrindžiantys socialinio, kultūrinio konteksto ir švietimo būklės rodiklių sąryšį. N. Gotlibienė darė prielaidą, kad socialinis ir emocinis mokinių ugdymas turi įtaką ne tik mokinių savijautai mokykloje, bet ir jų pasiekimams, yra kiekvieno mokytojo veiklos prioritetas.

Pasidžiaugta, kad Ugdymo plėtotės centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamuose projektuose „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvauja Gargždų „Minijos“ progimnazija ir „Kranto“ pagrindinė mokykla, „Integralus gamtamokslinis ugdymas 5–8 klasėse“ – Ketvergių ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos bei Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, o Vėžaičių pagrindinė mokykla jau baigia įgyvendinti projektą „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“. Bus galima vykdyti projekto gerosios patirties sklaidą rajono mokyklose.

Švietimo centro direktorė R. Sirutienė ir metodininkė Nomeda Skliuderienė priminė mokytojams jau įsibėgėjusius Europos socialinio fondo finansuojamus mokyklų pažangos projektus Klaipėdos rajone: „Atvirkščia pamoka – kiekvieno mokinio sėkmei“, „Motyvuoti mokytojai ir tėvai – motyvuoti mokiniai“, „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“, „Lyderių laikas 3“. Pasak Švietimo centro metodininkės N. Skliuderienės, pastarasis projektas turėtų padaryti proveržį pagal principą – tikra, paprasta, keičiuosi pats, įtraukiu kitus, man patinka. Švietimo centro direktorė pabrėžė, kad net 75 proc. rajono mokyklų dalyvauja projektuose, kurių siekis – mokytojų profesinis tobulėjimas ir ugdymo kokybės gerinimas. Klaipėdos rajono pedagogai – besimokanti ir glaudžiai bendradarbiaujanti bendruomenė, kuriai atverti tobulėjimo horizontai.

2019 m. kovą bus vykdomas jau trečiasis Ugdymo ir ugdymosi aplinkos bei mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų tyrimas visose Klaipėdos rajono mokyklose.

Pasitarimo dalyviai supažindinti su Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamais projektais. Jau dvyliktus metus finansuojamas socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinimo rajono mokyklose projektas. Šio projekto koordinatorė R. Sirutienė informavo, kad 2019 m. kovą bus vykdomas jau trečiasis Ugdymo ir ugdymosi aplinkos bei mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų tyrimas visose Klaipėdos rajono mokyklose. Tyrime dalyvaus mokiniai, mokytojai, personalo darbuotojai ir tėvai. Tyrimų rezultatų lyginamoji analizė apie ketverių metų pokyčius ir nustatytas problemas bus pristatyta konferencijoje, kuri planuojama birželį.

Etnokultūrinio projekto koordinatorė N. Skliuderienė pristatė projekto „Simbolių raktas kartų ryšiui“ veiklas. Supažindinta su šiomis 18 ir daugiau akademinių valandų Klaipėdos rajono mokytojų parengtomis programomis: „Kaip pamatyti savo pamoką? Pamokos metapažinimas“, „Virtualios mokomosios aplinkos panaudojimo galimybės“, „Integracija projektinėje veikloje ir STEM / STEAM principo taikymas“, „Tarptautinės ugdymo metodikos „Mąstymo mokykla“ diegimas ir įgyvendinimas dirbant su I–IV (9–12) klasių mokiniais“, „Pamoka bus įdomesnė: aktyvūs mokymo(si) metodai užsienio kalbų pamokose“, „IKT x tinkami metodai = šiuolaikinė pamoka“.

„Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė visus mokytojus kvietė į tradicinę metodinę sesiją „Kolega – kolegai: idėja mokyklai“.

Patirtimi ir įžvalgomis pasidalijo „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė. Pasak jos, kai pažiūri televizijos laidą apie socialines bėdas, Lietuva atrodo baisi, kai padirbi su gabiais vaikais, ji atrodo nuostabi. Pasiūlyta dalyko turinio gilinimo labui kurti akademines grupes ir ruošti mokinius respublikinėms olimpiadoms.

Sąšauką su švietimu, turimomis duomenų bazėmis, jų prieinamumu pabrėžė Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos laikinai einanti informacinio skyriaus vedėjo pareigas Živilė Markutė-Armalienė.

Išaušo tos dienos, kai neformalusis švietimas gali ateiti į pagalbą formaliajam. Vaikų ir jaunimo centro direktorė Skaidra Karalienė kvietė į buvusią Drevernos mokyklą įgyvendinti edukacinių programų kartu su dailininkais, improvizuoti, stovyklauti šalia marių, gauti kūrybinių įkvėpimų.

Šimtai rajono pedagogų skirstėsi į metodinius būrelius aptarti metinių veiklų vektorių. Galima pasvarstyti, ką pasakojimai apie ateitį duoda mums dabar. Galima paspausti greičio pedalą, tada sugrius tai, kas netinkama, atsiras niša naujam tobulesniam dalykui. Galbūt svarbiausia žinoti, ko reikia. Iš atminties iškyla Jungtinių Amerikos Valstijų pramonininko ir bendrovės „Ford Motor“ įkūrėjo Henrio Fordo žodžiai: „Jeigu prieš 100 metų būčiau paklausęs, ko reikia transporte, būtų pasakę – greitesnių arklių, nes apie automobilius nieko nežinojo.“

+154

0