„Įtraukusis ugdymas: nuo iššūkio link galimybės“

Margarita Pavilionienė, Viktorija Lipskienė
,
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės

Per pastaruosius šešiasdešimt metų visame pasaulyje socialinėje ir švietimo srityje įvyko daug pokyčių. Vienas iš jų – klasikinės ugdymo paradigmos virsmas į tarpusavio pagarbos, skirtybių pripažinimo ir tolerancijos kitoniškumui nuostatomis pagrįstą ir į besimokančiojo poreikius orientuotą ugdymą. Lygios galimybės ir įtrauktis – tai vieni svarbiausių ateities švietimo (iki 2030 m.) uždavinių, kuriuos 2015 m. vykusiame Pasaulio švietimo forume paskelbė UNESCO. Šią ateities švietimo kryptį dar labiau sustiprino tais pačiais metais priimta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ (A/RES/70/1, 2015). Įvairios tarptautinės organizacijos, formuojančios tarptautinę švietimo politiką (UNESCO, Jungtinių Tautų organizacija, Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo plėtros agentūra ir kt.), įtraukųjį ugdymą apibūdina kaip nuolat besikeičiantį procesą, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. Šiandien pripažįstama, kad įtraukties sąvoką reikėtų vartoti kalbant ne tik apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ugdytinius, bet ir apie kitus besimokančiuosius, kurie dėl savo skirtybių gali būti pažeidžiami ir diskriminuojami.

 

Šiaulių rajono savivaldybė, siekdama rajono visuomenės vizijos „aktyvios bendruomenės, verslūs ir laimingi žmonės“, ėmėsi gana ambicingų uždavinių: savivaldybės ugdymo įstaigose nuosekliai diegti įtraukiojo ugdymo principus, įgalinti įstaigas veiksmingai šalinti kokybiško ugdymo(si) kliūtis ir kiekvienam užtikrinti ugdymo prieinamumą, stiprinti rajono visuomenės požiūrį, kad kiekvieno iš mūsų skirtybės yra ne problema, o mokymosi ir tobulėjimo ištekliai.

 

Kad planai neliktų tik sparnuotomis frazėmis, savivaldybės administracija 2021 m. teikė paraišką Europos Komisijai dėl Švietimo ir sporto skyriaus parengtos „Erasmus+“ programos 1 pagrindinio veiksmo projektų finansavimo. Gavus Europos Sąjungos dotaciją pradėtas įgyvendinti „Erasmus+“ programos projektas „Įtraukusis ugdymas: nuo iššūkio link galimybės“.

 

Įgyvendinant projekto veiklas, gruodžio 7–13 d. projekto dalyviai, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Rupšienė, savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė ir vyriausieji specialistai Viktorija Lipskienė, Margarita Pavilionienė (šio teksto autorės) bei Rimas Marcinkus, dalyvavo pirmajame mokymosi mobilumo vizite Turkijoje, Antalijos mieste. Mokymus „Inclusive Education“ („Įtraukusis ugdymas“) organizavo Cekdev International Education and Development Academy. Per mokymus analizuoti šie įtraukiojo ugdymo aspektai: principų, užtikrinančių įtraukųjį ugdymą mokykloje, taikymas; mokymo(si) ir problemų sprendimas bendradarbiaujant; įtraukusis ugdymas kaip žmogaus teisė; pagarba įvairovei; įtraukiosios grupės / klasės valdymas; vaikų, turinčių elgesio ir mokymosi sunkumų, įtrauktis; vaikų stiprybių ir talentų palaikymas; įtraukiam ugdymui(si) palankaus(ios) mikroklimato / aplinkos kūrimas; optimalus mokyklos išteklių panaudojimas įgyvendinant įtraukųjį ugdymą.

 

Projekto dalyviai patyrė, kad tarptautinis mobilumas suteikia puikias galimybes ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir praktiškai tobulinti anglų kalbos įgūdžius, kiek geriau pažinti svetimos šalies kultūrą. Šio mobilumo dalyviai – švietimo sistemos darbuotojai, todėl nenuostabu, kad labiausiai domėtasi Turkijos švietimo sistemos ypatumais. Sužinota, kad Antalijoje yra net 1 294 valstybinės ir 1 666 privačios mokyklos. Valstybinėse mokyklose mokosi 410 236, privačiose – 466 507 mokiniai. Maksimalus mokinių skaičius valstybinių mokyklų klasėje yra 30–35 mokiniai, privačiose – tik 16–17 mokinių. Visi mokosi pagal valstybinę programą. Privačiose mokyklose, be valstybinės programos, papildomai siūlomos menų, fizinio ugdymo, anglų k. pamokos. Ikimokyklinio ugdymo programa taip pat valstybinė. Įstaigoms išskirtinumo suteikia Montessori, Emilio-Regio programų elementų taikymas, vykdoma projektinė veikla. Su vaikais, ugdomais pagal ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo programas, dirba dailės, šokio, muzikos mokytojai (specialistai). Švietimo pagalbos specialistai dirba atskirose tarnybose, tačiau kiekviena mokykla (miesto ar kaimo, privati ar valstybinė) turi psichologą konsultantą. Turkijoje veikia ir specialiosios mokyklos, kuriose mokosi vaikai, turintys labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Valstybė remia šeimas, kurių vaikams yra teikiama specialioji pagalba.

 

Vizito metu sudarytos sąlygos apsilankyti dviejose ugdymo įstaigose. Pirmoji jų – privati, prieš trejus metus pradėjusi veikti Vizyon Koleji mokykla, kurioje mokosi 370 mokinių. Mokykloje vykdomos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Mokiniai į mokykla priimami po motyvacinio pokalbio. Mokslas mokamas: 2000–3000 eurų per metus, tačiau mokytojų, dirbančių toje mokykloje, vaikai ugdomi nemokamai. Nuo mokesčio atleidžiami ir gerai besimokantys mokiniai. Svečiuojantis šioje mokykloje stebino aplinkos šiuolaikiškumas (klasės / kabinetai aprūpinti informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, nuo 9 kl. mokiniai visai nesinaudoja popieriniais užrašais, tik kompiuteriais ir planšetėmis). Daug dėmesio mokykloje skiriama praktiniam mokymui(si), vyresniesiems mokiniams konsultuoti karjeros klausimais, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti, tėvams informuoti.

Antroji aplankyta įstaiga – valstybinė Gulvener Ilkokulu mokykla, kurioje mokosi daug vaikų iš Sirijos. Mokykloje dirbanti psichologė pristatė darbo su iš užsienio atvykusiais mokiniais ypatumus, pademonstravo šiems ugdytiniams skirtas mokymo(si) priemones.

 

Puikiai parengta vizito darbotvarkė suteikė galimybių ne tik formaliai mokytis, bet ir susipažinti su Antalijos istorija, kultūra, gėrėtis nuostabia gamta, pajausti šalies žmonių komunikabilumą, nuoširdumą. Bendraujant su mokymų organizatoriais, laisvalaikiu sutiktais žmonėmis, neformaliai tobulintos tarpkultūrinės projekto dalyvių kompetencijos, praplėstas akiratis, stiprintas pasitikėjimas savimi ir komandos nariais, mokytasi ne tik klausyti, bet ir išgirsti. Šio mobilumo nauda – neabejotina, nes kiekviena patirtis praturtina ir įkvepia naujiems iššūkiams.

 

Daugiau apie projekto tikslus ir veiklas galima rasti čia.

 

Šis straipsnis atspindi tik autorių nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingos už jame pateiktą informaciją.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *