Įtraukiantys mokymo metodai aktyvių mokinių ugdymui

2019–2022 m. Anykščių Jono Biliūno gimnazija įgyvendino tarptautinį „Erasmus+“ programos (KA1) projektą „Įtraukiantys mokymo metodai aktyvių mokinių ugdymui“. Projekto tikslas – perimti šiuolaikišką europietišką patirtį kokybiškiems ugdymo proceso pokyčiams vykdyti, kuriant glaudesnius ryšius tarp mokomųjų dalykų, formaliojo ir neformaliojo ugdymo(si) veiklų, skatinant bendradarbiavimą, idėjų kaitą ir sklaidą. Projekto dalyviai vyko į mokymus ir darbo stebėjimo vizitus. Išmoktus naujus metodus išbandė savo pamokose ir pasidalijo įgyta patirtimi su kolegomis.

 

Mokymų metu skirtinguose Europos regionuose – Islandijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje ir Kroatijoje – gimnazijos mokytojai sėmėsi idėjų ir mokėsi, kaip kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą ir įdomiai perteikti pamokos medžiagą. Projekto dalyviai susipažino su įvairiomis aplinkomis, įtraukiančiomis mokinį į aktyvų ugdymąsi. Nustebino, kaip supanti gamtinė, kultūrinė, istorinė, meninė ir literatūrinė aplinka naudojama mokant mokinius.

 

 

Įgyta tarptautinė patirtis, kaip vykdyti pokyčius gimnazijoje diegiant inovatyvų ugdymo modelį, užtikrinantį glaudų ryšį tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymosi veiklų. Sužinota apie naujų įrankių naudojimą europietiškai, šiuolaikinei ir inovatyviai pamokai kurti. Susipažinta su naujomis STEAM ir CIIL technikomis. Pradėti taikyti aktyvų įsitraukimą skatinantys metodai (radijo laida, debatai, plakatų kūrimas, „Kahoot“, interaktyvūs žaidimai, protmūšiai ir kt.). Kūrybiškumas, iš tiesų esantis ugdymo proceso ašis, dažniausiai yra nepakankamai vertinamas mūsų mokyklose, nes tam dažnai pamokoje trūksta laiko. Į kūrybiškumą ugdančius mokomuosius dalykus (dailę, teatrą, choreografiją ir pan.) dažnai dar žiūrima kaip į antraeilius, fakultatyvinius, greičiau kaip priedėlį prie pagrindinių disciplinų – matematikos, gamtos mokslų ar kalbų. Profesionalių dėstytojų vesti kursai įtikino, kad kūrybiškumo ugdymas pamokose turėtų būti neatskiriama ugdymo proceso dalis ir tam reikia negailėti skirti laiko pamokoje. Po kiekvienų mokymų ir pasidalijimo patirtimi tarp kolegų stiprėjo noras dar labiau tobulėti, taikyti naujai kursuose įgytus ir išbandytus mokymo metodus bei žinias pamokose.

 

Darbo stebėjimų vizitų Prancūzijos, Suomijos ir Ispanijos mokyklose metu susipažinta su šalių švietimo sistemomis, stebėtos pamokos ir diskutuota su kolegomis apie kylančias problemas ir jų sprendimo būdus. Stebėtose mokyklose daug dėmesio ugdymo procese skiriama mokinių bendrosioms kompetencijoms įgyti, emocinei savijautai gerinti, socialiniams įgūdžiams vystyti. Mokytojas Andrius vertindamas darbo stebėjimo vizitą Prancūzijoje reflektuoja: „Įgijau daug naudingos patirties, pravertusios mano dėstomose pamokose. Esminis pokytis, įvykęs po vizito, yra tas, kad ėmiau laisviau žiūrėti į ugdymo procesą – kurti savo improvizuotas pamokas, papildytas „iš prancūzų kolegų pasiskolintais“ metodais ir kitų seminarų metu įgyta medžiaga. Dabar nesinaudoju vadovėlyje pateiktu medžiagos išdėstymu, jį laisvai keičiu pagal mokinių gebėjimus, domėjimosi lauką ir poreikius. Mano pamokos mokiniams tapo įdomesnės, patrauklesnės ir suprantamesnės, o tai kelia mokymosi motyvaciją, skatina jų smalsumą ir rodo puikius rezultatus.“

 

Per projektą buvo pagerintos visų kursuose ir darbo stebėjimo vizituose dalyvavusių mokytojų socialinės, kalbinė ir kultūrinė kompetencijos, pakilo mokytojų kvalifikacija, išaugo globalaus pasaulio suvokimas, pažintos kitos kultūros ir pakilo motyvacija ateities darbams.

 

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.