Integruotos pamokos: mokytojų bendradarbiavimo įgūdžiai ir mokinių mokymosi galimybės

Artėjant mokslo metų pabaigai Vilniaus technologijų mokymo centro (VTMC) gimnazijos skyriaus mokytojai įprastas pamokas keitė į netradicines – ieškojo naujų erdvių, formų ir būdų, kaip padėti mokiniams geriau pažinti įprastus dalykus ir atskleisti savo mokymosi galimybes integruotose pamokose.

Gimnazijos skyriaus vedėja Marina Aladovičienė džiaugiasi, jog šiais metais Centre vyko daug įvairių integruotų pamokų netradicinėse edukacinėse erdvėse bei pamokų, pasinaudojant Kultūros paso galimybėmis. „Integruotos pamokos parodo aukštą mokytojų bendradarbiavimo lygį, vardan mokinio, jo mokymosi galimybių atskleidimo. Į tą patį dalyką ar problemą integruotoje pamokoje mokinys pasižiūri iš skirtingų pusių, atskleidžia savo talentą, o mokytojams tai leidžia dar labiau sudominti mokinį savo dėstomu dalyku“, – įžvalgomis dalijasi M. Aladovičienė.

Pasiruošti egzaminams ir darbo rinkai

 

Gimnazistai šiemet integruotoje gamtos ir tiksliųjų mokslų pamokoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedroje sužinojo apie mechanikos dėsnių taikymą, atramos judėjimo sistemoje ir susipažino su studijų galimybėmis, sąlygomis, įsidarbinimu baigus studijas. „Tai leidžia mokiniui surasti save darbo ar mokslo pasaulyje“, – pabrėžia gimnazijos skyriaus vedėja. Ji džiaugiasi, jog mokiniai kasmet keliauja į Finansų ministeriją, Finansų laboratoriją, įvairias įmones: „Skatiname domėtis savo būsimų specialybių įsidarbinimo galimybėmis.“

 

Pamokos kitose edukacinėse erdvėse, pavyzdžiui, Vinco Mykolaičio-Putino, lietuvių poeto ir prozininko, literatūros teoretiko ir kritiko, psichologinio romano „Altorių šešėly“ autoriaus namuose Vilniuje, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje leidžia geriau suprasti autorių jausmus, gilinti lietuvių kalbos ir literatūros žinias, o gal net geriau pasiruošti abitūros egzaminams, įsitikinusi skyriaus vedėja.

 

Mokyklos suolą į pažinimą netradicinėse ugdymo(si) aplinkose iškeitė mokytojos Sigita Kalesnikaitė bei Alma Zybailienė, organizuodamos edukacinę pamoką Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Į Centrinį archyvą mokiniai keliavo pagilinti savo žinių istorijos srityje. „Čia saugomi istorijos šaltiniai suteikia galimybę išgirsti mažiau žinomų faktų, praplečia akiratį ir leidžia susipažinti su ne tik vadovėliuose pateikiama informacija“, – pasakoja M. Aladovičienė.

Menas ir matematika

 

Gegužės viduryje gamtos dėsnių ir matematinių priklausomybių paieškos iš fizikos, biologijos ir matematikos pamokų persikėlė į Vytauto Kasiulio muziejų, kur Informacinių ir vizualinių technologijų skyriaus mokiniai, būsimieji kompiuterinių tinklų derintojai ir būsimieji kompiuterinio projektavimo operatoriai dalyvavo edukacinėje programoje „Eksperimentai su šviesa. Gamtos mokslai dailėje“, apžiūrėjo Lietuvos tapytojo V. Kasiulio (1918–1995) darbų parodą.

„Edukacinės programos metu, remiantis meno kūriniais, netradiciškai ir suprantamai buvo pristatyti gamtos mokslų reiškiniai. Muziejaus dirbtuvėje, dėliodami įvairius objektus, susipažinome su šviesos ir jos sklidimo dėsniais, kūrėme grafinius vaizdus ir kompozicijas ant stiklo, ryškinome ir fiksavome nespalvotas fotogramas, sužinojome, kad geometrinės figūros padeda sukurti originalius meno kūrinius“, – pasakoja netradicinę pamoką organizavusios fizikos mokytoja metodininkė Jelena Lebedeva, biologijos mokytoja metodininkė Alma Zybailienė, matematikos vyresnioji mokytoja Natalja Nemova.

 

Kita paieškų kryptis – šešių kilometrų atstumu nuo Vilniaus nutolęs Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas Kairėnuose. Tai – puiki vieta ne tik leisti savaitgalius gamtoje, bet ir vykdyti įvairią edukacinę veiklą. Gegužės 29 d. Informacinių ir vizualinių technologijų skyriaus mokiniai, lydimi mokytų lankėsi šiame unikaliame kampelyje.

Prisiminę VU botanikos sodo istoriją, mokiniai su mokytojais aplankė rododendryną, alyvų kalną, Japonišką sodą. Mokiniai atliko praktines kūrybines užduotis apie introdukuotus augalus, braižė lapų variacines kreives, skaičiavo vidutinį augalų aukštį, suvartoto vandens tūrius, išlaidas, vardijo šviesos spektro reikšmę augalų vegetacijai. „Apžiūrėję vilkdalgių kolekciją bei įsiamžinę rododendrų apsuptyje, džiaugiamės netradicine integruota pamoka bei puikiomis nuotraukomis“, – šypsosi fizikos, biologijos ir matematikos mokytojos.

Vilnius naujomis akimis

 

Informacinių ir vizualinių technologijų bei Transporto ir verslo skyrių 11–12 kl. mokiniai su mokytojomis: Sigita Kalesnikaite, Alma Zybailiene bei Vaida Račialiene gegužės 23 d., lydimi profesionalios gidės, dalyvavo edukacinėje ekskursijoje po Vilniaus senamiestį. Tikslas – supažindinti mokinius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istorija, ugdyti jaunimo kultūrinį-paveldosauginį sąmoningumą.

„Ekskursijos metu daugiau sužinojome apie Vilniaus UNESCO saugomą senamiestį: susipažinome su senaisiais Vilniaus priemiesčiais, grožėjomės skirtingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis, ugdėme pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje, domėjomės savo miesto istorija bei kultūra“, – įspūdžiais dalijasi istorijos ir geografijos mokytoja S. Kalesnikaitė.

 

Edukacinės ekskursijos metu pasitelktos miesto legendos, papildančios ekskursijos turinį. S. Kalesnikaitė pasakoja, kad – tai sportiška, dinamiška ir aktyvi ekskursija: „Grožėjomės ne tik skirtingomis Vilniaus panoramomis, bet ir kopėme į senamiesčio kalvas. Ekskursija supažindino mus su senaisiais Vilniaus priemiesčiais, legendų bei vaizdų pagalba bandėme modeliuoti senojo Vilniaus miesto gyvenimą, jo architektūrą, nuo Vilniaus piliakalnių vardijom miesto bažnyčias. Ši edukacinė kelionė suteikė mums galimybę giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatino pagarbą ir domėjimąsi miesto istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.“

Kultūros pasas atveria naujų galimybių

 

Edukacinė ekskursija po Vilniaus senamiestį vyko naudojantis mokinio kultūros pasu. Kultūros pasas – priemonė visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.

Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.

 

Pasidžiaugta atsiradusia galimybe pasinaudoti Kultūros paso siūlomomis lankytinomis vietomis, edukaciniais užsiėmimais. Kultūros paso renginiai yra prieinami visiems bendrojo ugdymo programos mokiniams, suteikiamos galimybės atrasti savo individualius poreikius atitinkančias kultūros ir meno paslaugas. „Kitais metais planuojame daug įvairių ugdymo projektų, išvykų, pamokų kitose netradicinėse erdvėse“, – žada Vilniaus technologijų mokymo centro Gimnazijos skyriaus vedėja Marina Aladovičienė.