Informacinių technologijų mokytojų stažuotė Norvegijos Karalystėje

Įgyvendindami projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, grupė Lietuvos informacinių technologijų mokytojų kovo 19–23 d. stažavosi Norvegijos Karalystėje, Namsuso mieste.

Į stažuotę Norvegijoje vykau kartu su kolegomis Aušra Žyliene (Tauragės „Versmės“ gimnazija), Egle Kulbiene (Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla), Elvyra Griškevičiene (Vilniaus lietuvių namai), Inga Ažukiene (Šakių „Varpo“ mokykla, Šakių r. ir Panemunių mokykla-daugiafunkcis centras), Lina Tamošiūnaite (Panevėžio švietimo centro padalinys Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras), Osvaldu Valiuku (Palangos Vlado Jurgučio progimnazija), Selestina Sirtaute (Šilutės Pamario progimnazija), Sigita Maciene (Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija), Virgilijumi Sauliu (Kauno jėzuitų gimnazija ir Vilniaus licėjus). Kelionėje mus lydėjo grupės vadovai – Silvija Ignotaitė ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) metodininkas Povilas Leonavičius. Namsuse mus sutiko veiklų koordinatorė, ten gyvenanti lietuvė, Irena, kuri organizavo ekskursijas, supažindino su norvegų kultūra, papročiais ir t.t.

Stažuotėje susitikome su Švietimo skyriaus vedėju Knut Storeide, kuris papasakojo apie miestą ir supažindino su švietimo sistema. Jis pristatė Namsuso komunoje esančias 13 mokyklų ir svarbiausias  švietimo skyriaus sritis: medicinos pagalba mokyklose, specialieji pedagogai ir psichologai mokyklose, pirmoji psichologinė pagalba. Akcentavo mokinių aprūpinimą IT įranga (2–7 klasės planšetėmis, 8–10 klasės kompiuteriais). Planšetėmis mokiniai naudojasi ir namuose. Tėvai atsakingi, kad įrenginiai, reikalingi mokykloje, visada būtų pakrauti ir veiktų. Savaitgaliui įranga paliekama mokykloje. Švietimo skyrius atsakingas už mokinių priėmimą į mokyklas, saugią psichologinę aplinką mokyklose bei mokyklinių autobusų mokiniams atvežti į mokymo įstaigas organizavimą.

Mokymasis visą gyvenimą yra svarbus Norvegijos švietimo politikos principas.

Vaikui gimus Norvegijoje, tėvai turi teisę į 12 mėnesių vaiko priežiūros atostogas (15 savaičių skiriamos tik tėvui). Darželius lankyti gali nuo pusės metų. 50 proc. darželių yra privatūs. Mokesčiai valstybiniuose ir privačiose įstaigose yra vienodi – finansuoja valstybė. Tokių pačių principų laikomasi ir privačiose mokyklose, jose mokslas yra nemokamas. Kyla klausimas: kuo jos skiriasi? Privačios mokyklos turi kokią nors pakraipą, specializaciją (pvz., krikščionišką). Norvegijos vaikų darželių paskirtis – ugdyti natūralų vaikų kūrybiškumą, smalsumą bei lavinti jų kalbinius ir socialinius įgūdžius.

Privalomasis mokymasis vyksta pradinėje mokykloje (barnetrinnet) 6–13 metų mokiniams. Pagrindinio ugdymo mokykla (ungdomstrinnet) 13–16 metų mokiniams. Neprivalomas vidurinis mokymasis 16–19 metų mokiniams, kurių bendroji programa – 3 metai, rengiantis stojimui į universitetą arba pasirinkę profesinio mokymo programą, kurios trukmė nuo 4 iki 4,5 metų, įgyjant profesiją. Mokymąsi ir mokymuisi skirtas priemones finansuoja valstybė.

Šalyje yra nemokamas aukštasis mokslas: bakalauro studijos – 3 metai, magistro – 2 metai, doktorantūros – 3 metai. Visos aukštosios mokyklos priklauso valstybei, išskyrus kelias privačias universitetines kolegijas.

Įtraukumas yra pagrindinis vyriausybės švietimo politikos principas ir tikslas. Vaikai ir mokiniai, turintys skirtingų poreikių ir gebėjimų, ugdomi tuose pačiuose darželiuose ir bendrojo ugdymo mokyklose. Siekiama kuo anksčiau nustatyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir mokinius ir įgyvendinti atitinkamas priemones. Specialistai prisitaiko prie kiekvieno vaiko ir mokinio aplinkybių ir gebėjimų. Specialiųjų mokyklų yra nedaug, o kurso kartojimas nepraktikuojamas. Savivaldybės įpareigotos pasiūlyti 1–4 klasių vaikams ir 1–7 klasių specialiųjų poreikių turintiems vaikams dienos priežiūros įstaigas.

Didelis dėmesys yra skiriamas ne tik šalies kultūrai, bet ir samių bendruomenės kultūrai bei tradicijoms, kurios yra bendros Norvegijos ir Šiaurės šalių kultūros dalis. Su samių kultūra tiek pagal nacionalinę, tiek pagal samių mokymo programą turi būti supažindinti visi mokiniai. Teritorijose, kurios apibrėžtos kaip samių rajonai, mokoma pagal samių mokymosi programą, kuria užtikrinama, kad samių mokiniai gautų aukštos kokybės mokymą, pagrįstą jų pačių kultūrine aplinka ir samių kalba.

Stažuotės metu turėjome galimybę aplankyti kelias mokyklas, susipažinti su universiteto veikla. Kiekviena mokykla buvo unikali ir įdomi. Norvegijoje mokyklos vadovybė, gali priimti savo mokyklos įstatus.

Pirmoji mokykla, kurioje lankėmės, buvo Vestbyen mokykla – tai pradinė mokykla. Mokykloje yra 1–7 klasėse, kuriose mokosi 223 mokiniai. Vestbyen mokykla buvo pastatyta kaip atvira mokykla, tačiau bėgant metams joje buvo keletas uždarų klasių dėl kai kurių mokinių klausos problemų. Visuose lygiuose yra 2 paralelinės klasės. Mokiniai mokykloje suskirstyti į keturis spalvotus pastato sparnus: geltonas sparnas – 1 klasės, raudonasis sparnas – 2 ir 3 klasės, žalias sparnas – 4 ir 5 klasės, mėlynasis sparnas – 6 ir 7 klasės. 2020–2021 mokslo metais visi 2–7 klasių mokiniai gavo savo mokymosi planšetes. Tai viena iš Namsuso savivaldybės prioritetinių sričių, o Vestbyeno mokykla planšetes puikiai įveiklino mokymosi procese: mokiniai kuria interaktyvius pristatymus, kuriuos parodo klasėje. Pamokų trukmė šioje mokykloje: pirmos dvi pamokos – po 90 min. Po pietų pertraukos pamokos trunka 45 min. Pamokų skaičius priklauso nuo amžiaus grupės. Vertinimas mokykloje vykdomas pusmečiais. Visoje Norvegijoje yra šešiabalė vertinimo sistema. Tėvai savo vaikų pasiekimus stebi elektroniniuose dienynuose. Vieną kartą per pusmetį su tėvais aptariama mokinio pažanga. Pertraukų metu mokiniai gali žaisti futbolą dirbtinės dangos aikštelėje. Jie gali suptis, balansuoti, čiuožinėti, laipioti sienomis ir bokštais, žaisti stalo tenisą ar krepšinį. Po pietų ir savaitgaliais mokykla bei mokyklos lauko erdvė išnaudojama įvairiems neformaliems užsiėmimams. „Gullvikmoen“ sporto komanda čia rengia futbolo treniruotes ir futbolo rungtynes. Vyksta meno mokyklos užsiėmimai, kiti vaikai susirenka tiesiog žaisti – tada visa mokyklos teritorija prisipildo aktyvios veiklos ir vaikų klegesio.

Vestbyeno mokykloje svarbios sąvokos – pagarba, profesionalumas, rūpestis, naujovės ir bendravimas. Mes turėjome galimybę matyti, kaip mokytojai rengia pamokas ir kaip jie naudoja technologijas, kad būtų efektyvesnė pamoka. Mokytojai naudojo žaidimus ir kitus interaktyvius metodus, kad pritrauktų mokinių dėmesį, o taip pat ir padidintų jų supratimą apie dėstomą medžiagą.

Antroji mokykla, kurią aplankėme, Overhalla pradinė ir pagrindinė mokykla. 1–10 klasės. Joje mokosi 334 mokiniai. 2015 m. buvo pilnai renovuota, sudėtos saulės baterijos. Mokykloje skatinamas bendradarbiavimas, gerovė, pagarba ir atsakomybė. Mokyklos administracija ir mokytojai stengiasi suteikti mokiniams geriausias mokymosi ir asmeninio tobulėjimo galimybes.

Trečioji aplankyta mokykla – Namdalseid mokykla. Joje mokosi apie 130 mokinių 1–10 klasėse. Mokykla baigta statyti 2020 m. Ji turi gražų ir funkcionalų mokyklos pastatą, sujungtą su nauja sale, ir gražiai įrengtą lauko teritoriją, kuri skatina fizinį aktyvumą ir žaidimus. Daug erdvių, skirtų skaitymui. Kas antrą trečiadienį pradinukai mokosi namuose. IT ugdymas integruojamas į visus dėstomus dalykus. Labai sužavėjo skaitymo projektas mokykloje, kuris vadinosi „Skaitymo gimnastika“. Mokiniai žaidė 10 minučių žaidimą, panašų į kvadratą. Mokytojui  sušvilpus švilpuku, mokiniai susėdo, sugulė salėje, ėmė skaityti pasirinktas knygas anglų kalba. Po dešimties minučių sušvilpus švilpukui, jie tęsė žaidimą. Tai buvo integruota fizinio lavinimo ir anglų kalbos pamoka.

Ketvirtoji aplankyta mokykla – Namsos videregaende vidurinė mokykla (Olav Duun VGS). Mokykloje mokosi apie 670 mokinių, kurių amžius 16–19 metų. Mokiniai pasirenka arba bendrąją programą, kurioje mokosi 3 metus ir stoja į Universitetą, arba profesinį ugdymą – 4 metai, iš jų 2 metai teorijos – 2 metai praktika įstaigoje. Ugdymo programoje mes domėjomės profesijomis, kurios susiję su IT. Mus supažindino su „Elektros inžinerija ir kompiuterinės technologijos“, „Informacinės technologijos ir medijos“ programomis. Šioje Norvegijos mokykloje mes, kaip IT mokytojai, daugiausiai matėme informacinių technologijų.

Visos šios mokyklos nustebino savo labai ramia aplinka, negirdėjome jokio perteklinio triukšmo, nematėme lakstymo patalpose. Pamokai pasibaigus visi ramiai išeina iš klasės nesukeldami šurmulio besimokantiems. Mokyklose nepastebėjome mobilių telefonų mokinių rankose, nei per pamokas nei pertraukų metu. Susidomėję paklausėme šeštokų, kur jų telefonai? Mums buvo paaiškinta, kad jie namuose.

Maitinimas mokyklose vyksta ne taip, kaip įprastai vyksta Lietuvoje. Norvegijoje vaikai atsineša savo maisto dėžutes iš namų, susėdę valgo prie valgymui skirtų stalų. Pastebėjome, kad stalai visur buvo sustatyti arčiau mokyklos durų, kad laukdami tėvų galėtų prisėsti prie jų. Savo valgyklą turėjo tik vyresniuosius mokanti mokykla.

Už mokytojų kvalifikacijos kėlimą nacionaliniu lygmeniu atsako Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija, Švietimo ir mokymo direktoratas, universitetai ir kitos mokytojų rengimo įstaigos. Mokyklos lygmeniu dalis mokytojo darbo laiko gali būti skiriama kompetencijų tobulinimui, kada mokytojas privalo dalyvauti kompetencijų tobulinimo veiklose. Mokytojai, neatitinkantys naujų anglų kalbos, matematikos ir gimtosios kalbos kompetencijos reikalavimų, privalo mokytis reikiamų dalykų. Nacionalinė strategija „Kompetencija kokybei – iki 2025 m.“ suteikia mokyklų savininkams galimybę teikti paraiškas mokytojams lankyti prioritetinių dalykų kursus. Tuo metu mokytojai atleidžiami nuo dalies savo įprastų pareigų, tačiau mokymų metu jiems mokamas atlyginimas. Vietos mokyklų ir darželių savininkai privalo turėti kompetencijų tobulinimo darbo vietoje sistemą, parengtą kompetencijų ugdymo planą.

Norvegijos miestai, gamta, žmonės užburia nuo pat pirmos akimirkos. Namsusas yra Vidurio Norvegijoje ir garsus fiordais ir roko muzikos propagavimu. Kiekvienais metais mieste vyksta, „Namsos Live“ festivalis, kuris yra didžiausias roko festivalis Vidurio Norvegijoje. Festivalyje dalyvauja žinomi muzikantai iš viso pasaulio, o vakarais vyksta koncertai ir įvairios pramogos. Namsuso savivaldybėje daug turistams skirtų maršrutų pėsčiomis ir dviračiais, nemažai lankomai kultūrinių objektų. Mūsų grupė lipo į apžvalgos kalną, nuo kurio atsiveria nepakartojami apylinkių vaizdai. Oras Norvegijoje kaip ir Lietuvoje permainingas – saulę keičia stiprūs sniego gūsiai.

Namsusas – puikus pramogų ir kultūros centras, kuriame galima pamatyti daugybę kultūros renginių, lankyti muziejus bei susipažinti su unikaliais architektūros paminklais. Jis yra vienas unikaliausių Norvegijos miestų, nes čia galima susipažinti su gamta, kultūra, architektūra, o taip pat mėgautis neįprastomis pramogomis.

Išvykdami iš Namsuso, turėjome aiškesnį supratimą apie Norvegijos švietimo sistemą ir mokyklų mokymosi kultūrą, o taip pat ir apie tai, kaip informatika yra integruota į mokymosi procesą. Tai žinome visai kitaip nei mūsų mokyklose. Galiu pasidžiaugti Lietuvos švietimo sistema, kuri mokiniams sudaro sąlygas turėti ne tik integruotas informatikos pamokas mokymosi procese, bet ir atskirą discipliną. Pastebėjome, kad mokytojai, kaip ir mūsų yra labai atviri naujovėms ir nori naudoti technologijas, kad padidintų mokinių motyvaciją ir palengvintų mokymosi procesą.

Vykdami link namų, turėjome persėdimui į kitą lėktuvą kelias laisvas valandas Danijoje, Kopenhagoje. Su malonumu pasivaikščiojome ir pasiplaukiojome valtele po miesto senamiestį.

+17

0