Ikimokyklinio ugdymo pedagogo pasiruošimas Rugsėjo pirmajai
Aš, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė, kaip įprasta kruopščiai ruošiuosi mokslo metams. Visada norisi džiaugsmingai sutikti savo grupės ugdytinius. Dar visada kildavo klausimas, kaip, kokiu būdu, atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo programą, patikrinti ugdytinių pasiekimų vertinimus. Juk programoje rašoma, kad pasiekimų aprašo paskirtis – padėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką.
Tad, kaip ir kiekvienais metais, savo ugdytiniams, atsižvelgdama į programą bei jų amžių, ruošiu testą, kuris man padeda geriau pažinti vaiką ir jo silpnąsias bei stipriąsias puses. Mums, pedagogams, neturi būti nieko keisto, kad mokymo procese svarbu atsižvelgti į skirtingus vaikų mokymosi poreikius ir juos suprasti. Šiuolaikinę pedagoginę paradigmą galima būtų vadinti konstruktyvizmu. Jos pagrindai atsirado psichologo Levo Vygotskio darbuose. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje L. Vygotskis labai svarbiu laikė gebėjimą surasti kiekvienam ugdytiniam būdingą proksimalinę vystymosi zoną (angl. zone of proximal development). Ugdytinio proksimalinė vystymosi zona yra tarpas tarp to, ką jis gali pasiekti tik padedamas kitų (mokytojų, vadovėlių, kitų žmonių sugalvotų pavyzdžių, tėvų ir t. t.) ir to, ką jis gali pasiekti dirbdamas vienas. Pedagogo tikslas yra surasti šį tarpelį, pateikti reikalingas „kopėčias“ ir jas pašalinti tada, kai vaikas jau gali veikti kaip autonomiškas individas. Jeigu priimame tokį požiūrį į besimokantįjį, galima būtų teigti, kad ugdytiniai su panašia proksimaline mokymosi zona turėtų mokytis kartu: tai būtų našesnis ir veiksmingesnis mokymasis. Ir versti visus dalyvauti tokiame pačiame žygyje – nepaisant jų gabumų – būtų tikra beprotybė.
Taip, labai svarbu, kad ikimokyklinukai, ateidami į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lavintų visus poreikius, įgytų kompetencijų, kurios padės vaikams sėkmingai dalyvauti mokyklos veiklose. Man, kaip ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, ugdant savo ugdytinius ne mažiau svaru, kad ir vaikų emocinė gerovė būtų stipri. Kad vaikas augtų laimingas ir savarankiškas, gebėtų valdyti emocijas, pasitikėtų savimi. Būtų atidus ir dėmesingas kitiems ir gebėtų konstruktyviai spręsti problemas ir būtų atsparus gyvenimo sunkumams.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.