Gerosios patirties sklaida

Tarptautinė konferencija „Gerosios patirties sklaida ugdant mokinių kūrybiškumą formaliame ir neformaliame švietime“, sukvietusi į Zarasų profesinę mokyklą skirtingų dalykų specialistus iš Kupiškio, Joniškio, Utenos, Visagino, Daugpilio, Biržų, – puikus renginys, skatinęs pasidalinti savo įžvalgomis, aktyviai lavinti įvairias profesines kompetencijas, nes „patirtis ir stebėjimas – tai patys didžiausi išminties šaltiniai, kurie prieinami kiekvienam žmogui“, – teigė amerikiečių rašytojas Viljamas Eleris Čeningas.

 

Konferencijoje dalyvavę pranešėjai dalinosi autentiškais savo darbo metodais. Apie augalininkystės ir istorijos integravimą kalbėjo Joniškio žemės ūkio mokyklos mokytojos metodininkės Emilija Ivanova ir Irena Grigencienė.

„Pamokos kitaip“, kurių tikslas ne tik ugdyti mokinių pilietiškumą, skatinti mokinius mylėti savo gimtąjį kraštą, domėtis jo istorija, skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą, puoselėti pagarbos, pagalbos, atsakingumo nuostatas, bet ir taikyti matematines žinias – vyr. matematikos mokytojos Loretos Jonaitės ir istorijos mokytojos metodininkės Irenos Grigencienės pranešimas. Pavyzdžiui, analizuodami Saulės mūšį, mokiniai atlieka užduotis naudodami QR kodus, „Edpuzzle“ programą, net inscenizuoja, o minint Vasario 16 d., mokiniai, žaisdami interaktyvų žaidimą, kuria savo komandos koliažą.

 

Vizuali literatūros kūrinio skaitymo patirtis – lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Redos Upės Sinkevičienės darbo akcentas, nes regimoji informacija geriau išlieka atmintyje, ją lengviau atkurti. Mokytoja, remdamasi savo patirtimi, teigė, kad dalykinis integravimas leidžia tuo pačiu metu perteikti dviem ar daugiau dalykų būdingas žinias, įgūdžius, vertybes, bet tik tam tikros temos požiūriu. Integruotą vizualų kūrinio skaitymą taikė mokydamiesi lietuvių ir užsienio poetų K. Donelaičio, H. Radausko, J. V. Gėtės ir V. Šekspyro kūrinių. Ji pateikė mokinių sukurtas įdomias kūrinių iliustracijas, kuriose akcentuojamas individualus mokinio požiūris į tą patį kūrinį.

 

Naudojant akvarelės liejimo technikas, kuriamos asociatyvinės kortelės, kurios puikiai naudojamos mokiniams suaktyvinti, problemai spręsti. Galima aptarti jauseną, išreikšti emocijų stiprumą, identifikuojant patiriamas asmenines rizikas, aptariant įveikos būdus, reflektuojant ir įsivertinant. „Autentiškos metodinės priemonės įtraukiajame ugdyme“ – puikus Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus profesijos mokytojų Dalios Liaukevičienės ir Valentinos Jarutienės metodas, skatinantis ne tik ugdyti gebėjimą suvokti asmenines rizikas, bet ir rasti kūrybiškas išeitis iš sudėtingų situacijų.

 

„Aš kitokia, bet ne bet kokia“ – įtaigus ir viltingas Sandros Ragaišytės, Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės, pranešimas, paneigiantis dar gają neįgaliojo stigmą. Sandros teigimu, neįgalių žmonių nėra – yra tik žmonės, gebantys kitaip. Ji, akcentuodama savo gyvenimo istoriją, pabrėžė, kad, nors neįgaliųjų integracija ir motyvacija kasmet vis didėja, būtina sudaryti dar daugiau galimybių neįgaliems žmonėms turėti lygias teises su visais, kad galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime.

 

Mokytoja Jūratė Šaliūnaitė-Pavilionienė ir logopedė Vilma Balčiūnienė iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos dalijosi patirtimi: „Specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių kūrybiškumo lavinimas pasitelkiant animaciją“. Šio miesto „Žiburio“ pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų vyr. mokytoja Dovilė Nikitina, taikanti pamokose vizualinio mąstymo metodą, kuris gali būti plačiai taikomas įvairiame mokymo turinyje, pabrėžė: „Pradėkime mokomojo dalyko pamoką pasitelkdami paveikslą mokinių vaizduotei, kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui suaktyvinti.“ Ji akcentavo: taip modeliuojamas pamokos turinys pagyvina darbo atmosferą, ugdo kritinio mąstymo ir dialogo kompetencijas, kūrybiškumą, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

 

Net kai grupėje mokosi nuo 18 iki 60 metų mokiniai, reikalingas kūrybiškas požiūris į darbą, kad galėtum sudominti, suteikti žinių, konkuruoti su jaunatvišku entuziazmu ir gyvenimiška patirtimi – tuo pagrįstas vyr. socialinio darbo profesijos mokytojos Daivos Kytrienės pranešimas „Kūrybiškas požiūris į socialinio darbo mokymą“. Ji pateikė įvairių kūrybiškumą skatinančių būdų: praktikos pamokos ne tik mokykloje, bet ir pas darbdavį, susitikimai su socialiniais partneriais, išvykos į institucijas, integruotos, hibridinės, nuotolinės pamokos ir metodiniai sambūriai; įvairios kūrybinės veiklos netradicinėje aplinkoje ir užduotys, leidžiančios būti klientu.

 

Kupiškio ir technologijos verslo mokyklos padavėjo ir barmeno modulinės mokymo programos vyr. profesijos mokytojos Indros Balčiūnienės-Gintautės pranešimas „Kūrybiškumo ugdymas padavėjo ir barmeno profesijoje“ atskleidė jo svarbą net kasdienėse situacijose. Dabartinėje labai greitai besikeičiančioje verslo aplinkoje laimi įmonės, kurios sugeba į verslą pažvelgti lanksčiai, atrasti metodus ar sprendimus – sėkmingai „įdarbinusios“ kūrybiškumą, kurio neturi konkurentai.

„Technologinis ugdymas – konstravimas, programavimas, kūrybiškumas ir teigiami įpročiai“ – pagrindiniai Daugpilio technologijų ir turizmo technikumo mokyklos veiklos kriterijai, su kuriais supažindino latvių kalbos mokytoja Jelena Dideviča.

 

Andriaus Radionovo nuotr.

Kaip keičiasi mokymas(is): nuo taisyklės ir rutinos iki improvizacijos, nuo mokymosi iš vieno šaltinio iki mokymosi pasirinkti šaltinius, nuo konkrečių įgūdžių iki principo supratimo – teigė Vita Šuminienė, VšĮ „Robotikos akademija“ Utenos apskrities padalinio vadovė, skatinusi domėtis STEAM – mokslu, technologijomis, inžinerija, menais ir matematika. Ji priminė svarbią taisyklę, tapusią kasdieniu darbo šūkiu: „Kiekvienas gali išmokti žaisdamas nepriklausomai nuo gebėjimų!“ Buvo pateiktos puikios iliustracijos, įrodančios, kokia didelė yra vaizduotės galia. Pasirodo, mūsų rankos žino daugiau, nei mes manome: pirštų galiukuose irgi yra „smegenys“, skatinančios kūrybiškumą!

 

Džiugu, kad aktyvūs buvo ir mūsų rajono mokytojai. „Atspaudai nuo plastiko pakuočių“ – informatyviame Petronės Sekonienės, Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokytojos metodininkės (grafika, dailėtyra), pranešime pateikta šio darbo metodika ir jos panaudojimo galimybės. Kadangi atspaudų pritaikymo sritis labai plati, jie puikiai naudojami kuriant plakatus, literatūrinio kūrinio iliustracijas, komiksus, temines kompozicijas, gaminant atvirukus, sudarant ornamentus. Įdomu, kad jų gamybai mokiniai skatinami naudoti kasdienes priemones.

Gebėjimą tyrinėti, generuoti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, produktus, problemų sprendimus pateikė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Edita Kondratavičiūtė, bendrojo ugdymo (gimnazijos) skyriaus vedėja, savo pranešime „Kūrybiškumo kompetencija. Kūrybinės veiklos lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“. Analizuotos individualaus, grupinio, bendruomeninio, racionalaus, tarpkultūrinio, atlikėjiško ir empatinio kūrybiškumo rūšys.

 

„Kūryba prasideda nuo improvizacijos“ – svarbus Elžbietos Juškėnienės pranešimo „Kas yra improvizacija ir kaip ja mėgautis?“ akcentas. Įtaigiais pavyzdžiais iliustruoti šokio pamokoje galimi improvizacijos variantai: pavieniui, poroje, šokant grupėje. Ji apžvelgė šio metodo SSGG ir parodė, kad improvizuoti galima visur ir visiems.

Eskizo piešimas, lekalų konstravimas, modelio kūrimas, modeliavimas pagal individualią figūrą, drabužių kolekcijos kūrimas ir aksesuarų gamyba – įtaigaus pranešimo „Siuvimas ir jo menas“, kurį parengė Zarasų profesinės mokyklos profesijos mokytoja Jekaterina Gasparavičienė, pagrindas. Ji demonstravo, kaip kinta modelis – pridėjus iliustraciją, pieštą tekstilės dažais, kompiuterizuoto siuvinėjimo detale ar pridėjus sukurtą aplikaciją.

 

„Iššūkiai ir galimybės ugdant mokinių kūrybiškumą fizikos pamokose“ – puikus fizikos vyr. mokytojos Donatos Radionovos, kurios iniciatyva ir vyko ši konferencija, pranešimas. Mokytoja teigė, kad šiandien, ruošdami mokinius gyvenimui, nežinome, su kokiomis problemomis ir iššūkiais teks susidurti. Todėl kūrybiškas požiūris ir nestandartiniai problemų sprendimo būdai – svarbiausios kompetencijos, padėsiančios konkuruoti darbo rinkoje. Nors atrodo, kad fizika ir kūrybiškumas yra sunkiai suderinami, tačiau mokytoja įrodė, kad visa kūryba (muzika, šokis, architektūra, tapyba) ir yra fizika. Pasidalinta metodais, kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą kuriant skirtingų temų komiksus, plakatus, reklamą.

 

Visi mokytojai, atskleisdami skirtingas savo pedagoginio darbo patirtis ir paslaptis: kur ieškoti būdų, galinčių kelti mokinio mokymosi motyvaciją, kaip ir kuo sudominti šiuolaikinį mokinį, siekė to paties tikslo – skatinti kūrybiškumą, ugdyti asmens saviraišką. Konferencijos tikslas pasiteisino: pasidalinta patirtimi, pasisemta naujų gerų idėjų, užmegzta graži bendrystė.