Finansinio raštingumo ugdymas mokykloje: kada pradėti ir kaip integruoti į ugdymo procesą

Lapkričio pabaigoje įvyko pirmasis „Poklet“ organizuotas finansinio raštingumo vebinaras, į kurį užsiregistravo daugiau nei 600 mokytojų iš visos Lietuvos. Tokie skaičiai leidžia suprasti, kad finansinio raštingumo tema tarp mokytojų yra labai aktuali, jiems reikia kokybiško turinio, o tarpdalykinė integracija šiuo metu yra pagrindinis raktas į jaunesnių moksleivių finansinio raštingumo ugdymą per įvairiausius mokomuosius dalykus.

 

Renginio metu ekonomikos mokslų daktaras, programėlės „Poklet“ įkūrėjas Tomas Mendelsonas, pasidalijo savo įžvalgomis ir patarimais mokytojams, kokio lygio žinias reikėtų suteikti vaikams skirtinguose jų amžiaus tarpsniuose.

 

Darželinukai. Šiuo laikotarpiu vaikai pradeda savo pažintį su pinigais. Pradėjus mokytis skaičiuoti, vaikams tampa paprasčiau suvokti, kas apskritai yra pinigai, jie ima pamažu suprasti, kad jų kiekis ribotas, kad jų tai pamažėja, tai padaugėja, kad galima juos kažkur padėti ar duoti. Tokiame amžiuje svarbu vengti abstrakčių sąvokų, geriau naudoti fizinius dalykus – šioje vietoje gali padėti grynieji pinigai, apsilankymas parduotuvėje, kurioje vaikai turi galimybę patys paliesti tam tikras prekes, pažinti daiktus. Taip pat šiame laikotarpyje vaikus reikėtų supažindinti su tokiomis sąvokomis kaip pajamos, išlaidos, taupymas bei dalijimasis. Labai svarbu pradėti kalbėti apie taupymą, padėti nusistatyti trumpalaikius taupymo tikslus bei paaiškinti, kad gali tekti palaukti, kol galės įsigyti tai, ko nori.

 

1–4 klasė. Su pradinių klasių moksleiviais galima kalbėti apie konkrečias išlaidas – nuo 6 metų vaikai jau pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, keičiasi jų pinigų suvokimas. Vaikai ima suprasti, kad pinigai yra tiesiogiai susieti su daiktais, kad dirbama tam, jog būtų uždirbama pinigų, taip pat pamažu imama suvokti, kad pinigai gali būti išleidžiami skirtingais būdais – vyksta vienkartiniai ar periodiniai mokėjimai, o kai kurie pirkimai atliekami be grynųjų pinigų. Su tokio amžiaus moksleiviais galima imti kalbėti apie prekes ir paslaugas, poreikius ir norus, trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus.

 

5–7 klasė. Pasiekę šį laikotarpį, vaikai, priimdami sprendimus, pradeda remtis nebe emocijomis, o racionaliu mąstymu. Šiuo gyvenimo metu jie ima norėti patys užsidirbti pinigų, ieško tam įvairių būdų, svarsto, kas labiau apsimoka ir leis uždirbti daugiau. Šis tarpsnis žymi ir atsirandantį nepriklausomybės norą bei didėjančią bendraamžių įtaką. Vaikams darosi svarbu, ką pamanys draugai, jie ima norėti daryti ir veikti tai, ką kiti jo amžiaus vaikai. 5–7 klasės moksleiviai jau turi susikrovę finansinių žinių pagrindą, tad jiems lengviau suprasti pasaulį be grynųjų pinigų. Su tokių klasių moksleiviais galite pamėginti paimti pirkinių čekius ir kartu panagrinėti jų turinį. Taip pat jau galima pradėti aiškinti ir tokias sąvokas kaip kreditai, skolos, palūkanos, biudžetas ar netgi tapatybės vagystė. Kadangi šiandieniniame pasaulyje grynieji darosi vis mažiau reikšmingi, svarbu, kad vaikai suprastų, kaip saugoti savo tapatybę ir duomenis internete, žinotų, kaip saugiai leisti pinigus, atliekant pavedimus bei atsiskaitant kortele.

 

8–9 klasė. Šių klasių moksleiviai jau pradeda suprasti abstrakčias koncepcijas ir ilgalaikes pasekmes. Tad jau galima imti kalbėti gerokai gilesnėmis temomis: bankai, investavimas, obligacijos, akcijos ir pan. Pagal Lietuvos įstatymus, suėjus 14-ai metų, jau leidžiama oficialiai pradėti dirbti, tad tokio amžiaus moksleivius galima paskatinti po truputį pradėti ruoštis savarankiškam gyvenimui.

 

10–12 klasė. Būdami gimnazistais, moksleiviai jau ima spręsti sudėtingus uždavinius ir visiškai suprasti savo veiksmų pasekmes. Tai yra tinkamas metas kalbėti apie dideles išlaidas, pavyzdžiui, apie automobilį, apie tai, kiek gali kainuoti aukštasis mokslas bei kraustymasis į kitą miestą. Svarbu supažindinti su tuo, kiek gali atsieiti būsto nuoma, jo išlaikymas ar netgi tai, kiek mėnesiui gali kainuoti maistas. Taip pat reikėtų kalbėti apie tokias sąvokas kaip mokesčiai, „gera“ ir „bloga“ skola – reikia padėti suvokti, kad skolinimasis gali būti tiek puikus, tiek ir labai kenksmingas dalykas. Svarbu išaiškinti ir kredito reitingo sąvoką – jeigu jaunas žmogus, ketinantis pradėti savarankišką gyvenimą, ruošis skolintis pinigų, jis turi aiškiai suprasti, kaip šis procesas vyksta.

 

Pasibaigus vebinarui, mokytojai negailėjo padėkų ir gerų žodžių organizatoriams. „Tikrai užnorinote kuo dažniau integruoti finansinį raštingumą į kasdieninį gyvenimą, į įvairių dalykų pamokas – labai patiko patarimas net per dailę vizualizuoti savo taupymo tikslą“, – įspūdžiais dalijosi vienas iš renginio dalyvių.

„Poklet“ gali tapti puikia priemone ugdyti vaikų finansinį raštingumą per praktiką, bendradarbiaujant su tėvelių bendruomene. Norintieji dar daugiau sužinoti apie programėlės galimybes bei praplėsti žinias apie vaikų finansinį raštingumą, gruodžio 14 d., 17 val. kviečiami į dar vieną nemokamą „Poklet“ vebinarą: „Vaikų santykis su pinigais: psichologo įžvalgos ir pasiūlymai tėvams“. Būtina išankstinė registracija į renginį.

 

„Poklet“ inf.