Ekskursija į Tuskulėnų rimties parką

Tos dienos vaikai laukė net porą metų, o kai kurie ir daugiau. Vilniaus mieste, lopšelyje-darželyje „Drugelis“ yra „Kiškučių“ grupė, kurią lanko mišraus amžiaus vaikai, dažnai kolegų vadinama „Rinktine“, nes visi labai skirtingi ir ypatingi: aktyvūs ir pasyvūs, greitakalbiai ir mažiau kalbantys, sportiški ir nelabai judrūs, bet visi kartu – viena didelė šeima pačių geriausių, gražiausių ir nuostabiausių vaikų.

 

Pradėję lankyti „Kiškučius“ nuo ankstyvojo amžiaus ir dabar jau tapę priešmokyklinukais, ne vienerius metus girdėjo šiuos žodžius: „Kai būsite pasiruošę, vyksime į Tuskulėnų Dvarą”. Tas pavadinimas vaikams skambėjo kažkaip didingai, kažkiek paslaptingai, nes šiuos žodžius greit įsiminė ir vis kartodavo. Ir pagaliau… atėjo tas metas, kai vaikai jau buvo pasiruošę. Ta diena – penktadienis, turbūt buvo viena iš laukiamiausių dienų per visus ilgus laukimo metus. Visi gerai žino posakį – geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Viskas buvo suplanuota iki smulkmenų: patogūs drabužiai, užkandžiai, elgesys viešose vietose ir kelių eismo taisyklės bei svarbiausias dalykas – saugoti vienas kitą.

 

Ekskursija buvo nuostabi. Vaikai pagaliau pamatė tai, ką tik girdėjo iš pasakojimų: visą Tuskulėnų Rimties Parko kompleksą, kurį sudaro Koplyčia-kolumbariumas, parkas, dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, pilkapis bei ekspozicija. Ši patirtis buvo ypač naudinga ir įdomi. Grįžę vaikai dar ilgai aptarinėjo kelionę, dalinosi įspūdžiais, kuriuos piešė ir nešėsi į namus, kad parodytų bei papasakotų tėvams, kas buvo įsimintiniausia.

 

Taigi, drąsiai galiu teigti, kad teminės išvykos, planuojamos ilgą laiką, vaikams yra labai naudingos. Jos padeda suprasti, kad išlauktas laikas labai vertingas, kuris subrandina bei paruošia šiuos mažus piliečius tolimesniam gyvenimui ir ugdo suvokimą, kad laukti yra verta. Mačiau jų šypsenėles, švytinčias akis, beribį norą pasakoti, dalintis įspūdžiais ir be paliovos diskutuoti apie tai, ką pamatė, ką sužinojo, kas įsiminė.

 

Labai naudinga buvo ekskursijos nuotraukų peržiūra. Pasakodami bei aptarinėdami tai, ką matė, ką jautė, kas paliko didžiausią įspūdį, vaikai mokėsi dalintis informacija, išreikšti savo mintis bei nuomonę, garsiai perteikti patirtį ir žinias. Ši ekskursija labai sustiprino socialinių įgūdžių ugdymą: savarankiškumą, drausmę, tinkamą bendravimą, gebėjimą rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu, mokėjimą elgtis viešoje vietoje.

 

Išvada – BUVO VERTA…….