Edukacijos prasmė šiuolaikiniame inovacijų pasaulyje

Mokslas žmogaus gyvenime yra labai svarbus, per jį žmogus pasiekia aukštumų, lavina save ir tokiu būdu padeda kitaip žvelgti į pasaulį. Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau akcentuojama ne tik žinių svarba, bet ir gebėjimas jas panaudoti praktikoje, todėl mokymasis neatsiejamas nuo sumanaus, kūrybiško ugdymo ir praktinio įgytų žinių įgyvendinimo. Vienas iš tokių būdų – edukacijų kūryba mokykloje. Edukacijų įgyvendinimas, ypač mažose kaimo gimnazijose, didina motyvaciją, skatina naujovių paiešką, stiprina bendruomenės atvirumą ir norą tapti šiuolaikiškiems, labiau pastebimiems. Visa tai – mokyklos koncepcijos įgyvendinimo tikrovėje dalis.

 

 

Neretai pastebima tendencija, kad mokyklose susitelkiama į teorinius dalykus, o praktiniai sugebėjimai įgyjami jau už mokyklos ribų. Žinoma, ugdymo įstaigos dažnai turi idealias mokymosi bazes, tačiau mokiniams reikia socializuotis ir kitose erdvėse. Dažnai naudojamasi edukacinėmis programomis ir erdvėmis, į kurias tenka vykti. Mes, būdami maža kaimo gimnazija, esame ne išimtis, tačiau stengiamės įgyvendinti ir kitą mintį – sukurti mokiniams ir gimnazijos svečiams edukacijas, kuriose būtų galima pamatyti kitokį mokymą, aplankyti nematytas ne tik mūsų miestelio, bet ir rajono vietas. Šiam tikslui įgyvendinti mums puikiai pasitarnauja gimnazijoje esantis muziejus, kuriame istorijos mokytoja veda edukacijas.

 

Viena iš edukacijų yra „Senieji amatai“, kuri skirta 1–5 klasių mokiniams. Programos metu mokiniai sužino, kas yra amatas, kokių amatų buvo Lietuvoje ir konkrečiai Gelvonų apylinkėse, tyrinėja amatininkų dirbinius, patys trumpam tampa amatininkais. Tokio pat amžiaus vaikams skirtos ir edukacijos „Iš kur stiprybės semiam“, „Mokyklinis gyvenimas“, „Kur piliakalniai rymo“. Užsiėmime „Iš kur stiprybės semiam“ mokiniai turi galimybę sužinoti apie asmenybes, garsinusias mūsų kraštą ir turėjusias įtakos pradinių mokyklų tinklui atsirasti Lietuvoje, taip pat nusakyti, kokios žmogaus savybės yra svarbios ir kada žmogų galima vadinti asmenybe. Kitoje edukacijoje „Mokyklinis gyvenimas“ dalyviai supažindinami su mokyklinio gyvenimo kasdienybe XIX a. tarpukariu, pokario metais, patys išbando šių laikotarpių mokinio „duoną“. „Kur piliakalniai rymo“ mokiniai sužino apie mūsų krašto puošmeną ir turistų traukos centrą – piliakalnius, gyvenimą ant jų ir papilėje, daro praktines užduotis. Šie užsiėmimai lavina vaikų vaizduotę, ugdo smalsumą, pasitikėjimą savimi. Mokiniai netgi turi galimybę paragauti tikro karaimų patiekalo – kibinų.

 

Vietos istorijos mokiniai mokosi ne tik muziejuje edukacijų metu. Gimnazijoje sudaromos galimybės mokytis netradiciškai ir kitose erdvėse. Žygeivių būrelio nariai dažnai patys dėliojasi žygius pėsčiomis, kartu su mokytoju jau apkeliautos žymios vietovės mena, kad mokiniai ne tik įgyja istorinių žinių, praktinių įgūdžių, fizinių pranašumų, bet ir tampa vieni kitiems empatiškesni, išauga pasitikėjimas savimi, formuojasi bendruomenės.

 

Mokykloje stengiamasi ne tik stiprinti istorines žinias, praktinius įgūdžius, bet ir ugdyti sąmoningą, atsakingą ateities pasaulio žmogų. Siekdami šio tikslo pasitelkiame ir meną. Piešinių konkursu-akcija „Gamta vienatvės nepakenčia. Būkime draugais…“ rugsėjo pirmosiomis dienomis kvietėme visus mokyklos mokinius tapti draugiškesniems gamtai. Kaip mes galime prisidėti prie gamtos švarinimo? Kaip galime taupyti elektros energiją? Kaip iki mūsų atkeliauja šviesa? Kokie mus supa alternatyvūs šviesos šaltiniai? Mokiniai sukūrė ilgalaikę, nemokamą juodai baltą iliustracijų edukaciją. Paroda-edukacija neįprasta tuo, kad mokyklos bendruomenė galėjo ne tik apžiūrėti piešinius, bet ir juos nuspalvinti. Akcijos pabaigoje apdovanoti ryškiausių ir meniškiausių piešinių autoriai.

 

Prie gamtos pažinimo, saugojimo ir puoselėjimo prisidėta ir kitais darbais. Mažieji pradinukai, mokydamiesi apie vabzdžių gyvenimo ypatumus, sukūrė namelius „Vabalų viešbučius“, kuriuose ištisus metus stebės vabzdžių gyvenimo kaitą. Tuo tarpu biologijos mokytoja su mokiniais rūpinosi augmenija – miestelio parke sodino narcizus. Pasirodo, tai ne taip paprasta. Reikia išmatuoti, aptarti svogūnėlio sandarą, kokiame gylyje sodinti. Aptarti tokius dalykus pamokose ne visada užtenka laiko, o atlikdami praktines veiklas dalyviai ne tik mokosi gyvenimiškų įgūdžių, bet ir nesąmoningai formuojasi kaip pasaulio grožį kuriantys žmonės. Apie augalus mokosi ir mažesnieji mokyklos mokiniai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje auga obelys, kurių žiedus, vaisių formavimąsi iš pradžių mažieji tik stebi, o rudenį jau raško vaisius, juos degustuoja, piešia, štampuoja įvairiomis priemonėmis.

 

Į veiklas stengiamasi įtraukti ne tik mokinius, bet ir tėvus. Tėveliai savanoriai „Rudens šventėje“ vedė puikias edukacijas, tokiu būdu pakeldami į kitokį ugdymą, atvirą ir kupiną pasididžiavimo, sustiprėjusį ryšį bendruomenėje.

 

Žmogus mokosi visą gyvenimą. Mokykla šiame procese atlieka labai svarbų vaidmenį. Ji jaunam žmogui suteikia ne tik žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie praverstų tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Ugdymo įstaiga turi taip organizuoti mokymąsi, kad kiekvienas ne tik sukauptų reikiamų žinių, bet ir išmoktų panaudoti jas tam tikrose gyvenimo aplinkybėse. Tai svarbiausia ugdymo proceso dalis. Gavusi šiuos įgūdžius jaunoji karta taps laimingesnė, labiau savimi pasitikinti, tvirčiau jausis naujoje bendruomenėje, drąsiai kurs ir įgyvendins ateities vizijas.