Darbo stebėjimo vizitas Tenerifėje
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius (toliau – Švietimo ir sporto skyrius), įgyvendindamas akredituotą „Erasmus+“ programos bendrojo ugdymo mobilumo projektą, š. m. balandžio 24–28 d. organizavo Šiaulių rajono švietimo įstaigų mokytojų, Švietimo ir sporto skyriaus bei Šiaulių r. švietimo pagalbos tarnybos specialistų darbo stebėjimo vizitą į CEIP GUAYONGE mokyklą, įsikūrusią Santa Cruz de Tenerife (Ispanija).
Vizito kryptis ir metų laikas „žadėjo“ ne tik įvairiapusišką profesinę patirtį, bet ir malonius socialinės bei kultūrinės veiklos įspūdžius. Mobilumo komanda – visiškai moteriškas mokytojų ir specialisčių šešetukas – atsakingai pasiruošė vizitui: racionaliai, kartais net išmoningai sudėliota darbo vietose paliktų „darbų logistika“, aptarti ir darbo užrašinėse užfiksuoti Savivaldybės švietimo bendruomenei aktualūs klausimai, į lagaminus „suguldytos“ reprezentacinės dovanos lankomos mokyklos bendruomenei, išsamiai išstudijuoti visuomeninio transporto Tenerifės saloje ypatumai ir iš anksto rezervuotas septynvietis automobilis, sudarytas privalomų pamatyti objektų sąrašas ir pan. Visa tai turėjo užtikrinti minimalius netikėtumus ir maksimalias galimybes koncentruotis į vizito tikslus. Tačiau būtent šis vizitas mums, projekto dalyvėms, pateikė siurprizų, kurie pareikalavo ne tik gero fizinio pasirengimo, anglų kalbos žinojimo, socialinių kompetencijų raiškos, bet ir emocinės savitvardos bei teisingo humoro jausmo, t. y. gebėjimo pasijuokti ne juokais rimtose situacijose. Taigi, apie viską nuosekliai…
Ties šeštadienio ir sekmadienio riba pradėjusios kelionę, keturioms valandoms atidėjus numatytą skrydį iš Vilniaus į Frankfurtą, Frankfurto oro uoste pačioms sau netikėtai išbandžiusios Lietuvoje sparčiai populiarėjančią sporto šaką – ekstremalų bėgimą su kliūtimis (niekur neskubantys keleiviai bei jų lagaminai, judantys ir nejudantys laiptai ir t. t.) ir, vis dėlto, dešimčia minučių pavėlavusios į jungiamąjį skrydį iš Frankfurto į Tenerifę, dviem persėdimais įveikusios 5600 km atstumą, „pametę“ vieną iš šešių komandos lagaminų, jau pirmadienio vidurnaktį pasiekėme išsvajotą viešbutį Tenerifėje. Išsvajotą – nes tuo metu rodėsi, kad po daugiau nei 24 valandų nuotykių pilnos kelionės nieko geresnio nutikti ir negalėtų…
Pirmoji viešnagės diena, adrenalinui atslūgus, mums pasirodė kiek ramesnė: pasidalinusios rūbais, grožio priemonėmis ir higienos reikmenimis (pagalba dingusio lagamino savininkei – kaip žinia, moterims tai ypatingai priimtinas pagalbos būdas), papusryčiavusios, sugužėjome į išnuomotą septynvietį Opel Zafira ir, navigacijos „lydimos“ pasiekėme CEIP GUAYONGE mokyklą, kurioje ugdomi 3–14 m. amžiaus vaikai. Mokyklos bendruomenės svetingumas padėjo pamiršti kelionės rūpesčius: kartu su mokyklos ugdytiniais stebėjome vietos folkloro grupės koncertą, mokėmės tradicinių vietos šokių, žaidimų, po to – klausėme išsamaus mokyklos vadovų pasakojimo apie Kanarų salų švietimo sistemos ypatumus.
Kitos trys dienos buvo skirtos mokyklos veiklos pažinimui: stebėjome ikimokyklinio ugdymo veiklas, pamokas 1, 2, 6, 7 klasėse, projektinę mokinių veiklą ir jos rezultatų pristatymą (7 klasės mokinių performansas „Australija“), logopedines bei specialiąsias pratybas, neformaliojo ugdymo užsiėmimus (dramos būrelio narių šešėlių spektaklis „Aš galiu, jei noriu“), originalias ir įtraukias edukacines aplinkas. Bendraudamos su pagalbos mokiniui specialistėmis aiškinomės, kaip mokykloje organizuojamas darbas su skirtingų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Socialinė pedagogė nuosekliai ir išsamiai pristatė mokyklos susitarimus dėl specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo algoritmo, pakomentavo specialistų, teikiančių pagalbą mokiniui ir jo šeimai, funkcijas. Atkreipėme dėmesį į tai, kad mokykla yra ypatingai draugiška autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams: dauguma mokyklos patalpų yra suženklintos minėtiems vaikams suprantamais ir jų emocinį saugumą užtikrinančiais simboliais / piešiniais (pvz.: „mokytojų kambarys“, „tualetas“, „valgykla“ ir pan.), tokie vaikai turi nuolatinį padėjėją, kuris padeda vaikui visose jo veiklose visą buvimo mokykloje laiką. Tokiu būdu tarp specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko ir jam padedančio suaugusiojo užsimezga pasitikėjimu grįstas tarpusavio ryšys, kas akivaizdžiai palengvina ugdymo ir ugdymo(si) procesą.
Paskutinę viešnagės dieną, kartu CEIP GUAYONGE mokyklos mokiniais, lankėmės Maximiliano Gil mokykloje, kurioje turėjome galimybę išgirsti ir pamatyti unikalų dalyką – susikalbėjimą švilpavimu (švilpiamoji kalba; 2009 m. įtraukta į nematerialųjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą). Laikui bėgant, daugelyje Kanarų salų ši kalba išnyko, tačiau La Gomeroje spėta ją išsaugoti, pradėjus ją diegti mokyklose. Būtent Maximiliano Gil mokykla yra viena iš tų, kuriose švilpavimo pamokos yra privalomos. Buvome sužavėti ir nustebinti tuo, kaip mokiniai sugeba „susišvilpauti“!
Šilta, įvairiaspalviais Tenerifės augmenijos žiedais išmarginta savaitė prabėgo labai greitai. Tą savaitę išgyvenome dar ne vieną adrenalino potvynį ir atoslūgį: juos išprovokuodavo neįtikėtino statumo įkalnės ir nuokalnės, pėsčiųjų pažintiniame take sutiktas savo teritoriją išraiškingai saugantis palaidas šuo, kai kurioms iš mūsų – vikriai kelią perbėgęs driežas… Savaitė buvo intensyvi, kupina nuotykių, neišdildomų įspūdžių ir, be jokios abejonės, naudinga. Turėjome puikią galimybę „pasimatuoti“ ir savo šalies pasiekimus – akivaizdu, kad yra sričių, kur turėtume pasitempti, tačiau turime ir labai daug gero, kuo galime pasidžiaugti… Įgyta patirtis ir naujos žinios bus pristatytos visai Savivaldybės švietimo bendruomenei.
Projekto Nr. 2022-1-LT01-KA121-SCH-000062452. Šis straipsnis atspindi tik autorių nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.