Brangindami praeitį, kurkime ateitį

Vaiva Petrauskienė
,
Vilniaus Balsių progimnazijos bibliotekininkė

Mokinių noro dalyvauti projekto „Brangindami praeitį, kurkime ateitį“ veiklose nenumaldė nei kovą paskelbtas karantinas dėl Covid-19 viruso protrūkio, nei būtinybė mokslo metus tęsti ir užbaigti nuotoliniu būdu. Projekto komandos paskatinti, entuziastingiausiai nusiteikę mokiniai ragino bendraklasius dalyvauti tam laikotarpiui numatytose veiklose, o mokytojos, žinodamos vaikų norą ir kūrybiškumą, pritaikė veiklas pagal atsakingų sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas ir subūrė mažuosius bendram darbui virtualioje erdvėje.

 

Pirmoji virtualioje erdvėje pasibaigusi veikla – dar prieš karantiną, visų Vilniaus miesto mokyklų mastu, surengtas dailės (meninės kūrybos) konkursas. Vylėmės, jog mūsų projekto grupės pasiūlyta tema „Pasaulio margutis“ sulauks didelio susidomėjimo, tad, gerokai prieš skelbiant karantiną, parengėme konkurso nuostatus, sudarėme darbo grupę veiklai įgyvendinti ir laukėme piešinių iš savo, o ypač – iš kitų susidomėjusių mokyklų. Darbus planavome eksponuoti mokyklos erdvėse, sudarėme vertinimo komisiją, kuri išrinks nugalėtojus. Šis darbas vyko kovo pradžioje, o pačiame darbų įkarštyje – paskelbtas karantinas. Iš išorės spėjome gauti tik vieną piešinį, jį pamatę nutarėme, kad autorius galėtų pretenduoti tapti nugalėtoju.

Vykstant nuotolinėms pamokoms ir nuotolinei veiklai, projekto dalyviai virtualiai dalijosi savo piešiniais ir nusprendė, kad konkurso nugalėtoju skelbiamas ketvirtoko Adriano Lesnikovo iš Joachimo Lelevelio inžinerinės gimnazijos darbas, atspindintis lenkų liaudies kūrybos motyvus. Padėką mokinį parengusiam mokytojui ir prizą už gražiausią piešinį, mokiniui nutarta išsiųsti paštu, pasibaigus karantinui, t. y. prasidėjus naujiems mokslo metams, o geriausiai – prieš Mokytojo dieną.

 

Kita karantino metu įvykdyta veikla – išvyka į kultūros paveldo objektą – taip pat perkelta į virtualią erdvę. Projekte dalyvaujantys mokiniai lankėsi virtualiose ekskursijose su savo mokytojomis Margarita ir Loreta. Mokytojos Loretos ketvirtokai vienas per kitą pasakojo, kad labai pamėgę įvairias išvykas ir su klase yra aplankę nemažai Lietuvos vietovių. Apgailestavo, kai pavasarį, dėl karantino – visi izoliavosi ir neliko galimybės keliauti… Bet, anot jų, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – nes nuspręsta keliauti virtualiai ir aplankyti tolimiausius žemės kampelius. Vaikai „nuvyko“ į pamokose aptartą Egiptą, apžiūrėjo piramides, į Maču Pikču, kitą pasaulio stebuklą, tolimajame Peru. Tikrais įspūdžiais bei nuotraukomis ekskursiją papildė anksčiau ten lankęsis klasės draugas, tad buvo dar įdomiau pamatyti lankomą kraštą „iš arčiau“, pasiklausyti kelionės nuotykių.

O štai 3C klasės mokiniai virtualiai pabuvojo Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, aplankydami Aukštaitijos regioną. Ten išvydo, kaip atrodė ano meto kaimas, galėjo net „užeiti“ į trobą, daržinę, tvartą, „susipažinti“ su buitimi, „pačiupinėti“ įvairius padargus. Vaikai labai domėjosi žmonių gyvenimu senovėje, uždavinėjo daug klausimų, išsakė savo pastebėjimus, žavėjosi tuomečio gyvenimo paprastumu.

Šiai veiklai priskyrėme ir ankstyvą pavasarį mokyklos mastu surengtus susitikimus su gamtos fotografu ir įdomių istorijų apie gamtą kūrėju Mariumi Čepuliu, kuris pristatė savo nuotraukų albumus, o vaizdingi ir šmaikštūs jo pasakojimai apie gamtą ir pavienius jos gyventojus, mūsų vaizduotę „paskraidino“ po Lietuvos gamtos objektus ir juose aptinkamus kultūros paveldo elementus.

 

Kovo pabaigoje taip lauktą vaikų kelionę į Ispaniją piešėme taip pat virtualiai, tikėdamiesi ten nuvykti rudenį, kai galėsime palyginti, ne kartą virtualiai aptartus savo vaizduotės vaisius, internete matytas taip norimo aplankyti Valensijos miesto nuotraukas ir tikrovę. Iki tol, virtualiai tobulinome išvykai pasirengto liaudies šokio „Kiškelis“ žingsnelius, svarstėme, kaip perteiksime juos mokydami bendraamžius iš kitų šalių, tarėmės, kaip naudoti žaidimui „Monopolis“ pasigamintus monopolio pinigus.

 

Dar prieš karantiną pradėjome gegužę numatytą veiklą – tradicinių receptų kūrimą ir dalijimąsi jais su projekto draugais iš Kipro, Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos. Tėvų ir anglų kalbos mokytojų padedami kūrėme receptus su nuotraukomis ir piešiniais, o dabar laukiame galutinio veiklos rezultato – projekto grupės iš Kipro, projektą koordinuojančios šalies, sudarytos bendros receptų knygos.

 

Prasidėjus naujiems 2020–2021 mokslo metams sužinojome, kad rudeniui atidėta išvyka į Ispaniją gali taip ir likti svajone, kad, pernykščiams ketvirtokams išsibarsčius po penktas klases, sumažėjo mūsų komanda, todėl šiek tiek nuliūdome… Tačiau ilgam nusiminti nesame linkę – nors mūsų mažiau, esame kupini ryžto ir jėgų tęsti projekto veiklas ir užbaigti jį garbingai, kiek tik leis besitęsianti, valstybės lygiu paskelbta, ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.