Mes visi ypatingi! „Erasmus+“ kursai – patirtis Graikijoje

Aš, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos psichologė Vaiva Daniūnaitė, dalyvavau „Erasmus+“ projekto finansuojamuose mokymuose „Mes visi esame ypatingi: įtraukimas ir parama specialiųjų poreikių turintiems mokiniams klasėje ir už jos ribų” Atėnuose, Graikijoje. Kursuose dalyvavo Estijos, Prancūzijos, Ispanijos, Kroatijos ir Lietuvos ugdymo įstaigų darbuotojai: pedagogai, specialioji pedagogė ir psichologės.

 

Kursai vyko Graikijos prancūzų institute (gr. Γαλλικό Ινστιτούτο Ελλάδος), juos vedė trisdešimties metų patirtį bendrojo lavinimo ir specialiojo ugdymo mokyklose turinti lektorė Foteini Tsioutsia, o aktyvią veiklą organizavo lektorė Narod Shahinian. Mokymų metu buvo kalbama ir diskutuojama apie idėjos „Mes visi esame ypatingi’’ įgyvendinimą mokykloje. Taikant šį požiūrį inkliuzinėse klasėse, galime 2024 metais Lietuvoje pradėti įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, nes juo siekiama padėti dar geriau įtraukti, suprasti bei palaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius.

 

Mokymų metu diskutavome, kas yra įtraukusis ugdymas. Dalyviai išsakė ne vieną mintį, kad tai bendrumas ir bendradarbiavimas, empatija ir lygybė, įvairovė, tikėjimas mokiniu, parama ir šeima, sėkmė, kūrybiškumas, komandos formavimas, galimybės, mokymasis iš kitų, prieinamumas, atsakomybė, dideli lūkesčiai, informacijos dalinimasis ir pan. Dalinomės savo profesinėmis patirtimis. Taip pat diskutavome apie tai, kaip būtų galima padėti pagerinti sąlygas mokyklose per lektorės pasiūlytą modelį, kuriame pirmiausia pritaikoma aplinka, kalba, organizuotumas, instituciniai ištekliai ir požiūris. Mokymuose susipažinome su keturiais pagrindiniais įtraukties elementais: įtraukimo procesas; sąsaja su buvimu, dalyvavimu ir visų mokinių pasiekimu; identifikavimas bei kliūčių pašalinimas; ypatingas dėmesys mokiniams, kuriems gresia atskirtis.

 

 

Buvo kalbama ir diskutuojama apie bendruomenės sąmoningumo ugdymą bei pagarbą visiems. Juk tai kaip ledkalnis, kurio viena dali aiškiai matoma (rasė, kalba, plaukų, akių ir odos spalva, drabužiai, fizinės galimybės ir t.t.), o kita mažiau matoma ar net nepastebima (darbo etika, religiniai įsitikinimai, ligos, šeimos vaidmenys, teisingumo samprata ir pan.). Daug diskutavome apie tai, kad nepaisant to, ką matome aiškiai, o ką ne taip aiškiai, turime stengtis dirbti su visais suteikiant lygias galimybes, elgtis oriai bei pagarbia, toleruoti visų požiūrį ir nediskriminuoti kitų.

 

Kalbėjome ir apie prieinamumą bei universalų dizainą mokymuisi. Pastaruoju siekiama pakeisti aplinką, o ne keisti besimokantįjį. Juk tai kaip varžybų žiūrėjimas per tvorą, kai visiems suteikiamos vienodos galimybės padedant ir saugant ,,nuo atskrendančio kamuoliuko“.

 

Mokymuose teko dirbti grupėmis, kuriose nemažai diskutavome, dalinomės patirtimi ir užsiėmėme praktinėmis užduotimis, skirtomis formuoti komandą, pasitikėti savimi bei malšinti stresą ir bejėgiškumo jausmą, su kuriuo susiduriame. Parvežtomis žiniomis ir įgytais įgūdžiais bus dalinamasi su kolegomis ugdymo įstaigoje.

 

Kursų dalyviai turėjo galimybę pasibaigus intensyviems mokymams pasižvalgyti po Atėnų miesto senamiestį ir išgirsti legendas bei mitus. Taip pat, daugiau išgirsti apie Atėnų ir net Graikijos istoriją bei jos ryžtą tobulėti ir nepasiduoti.

 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.