Žodžio ir dailės sintezė

Nijolė Žukienė, Agnė Čepulytė
,
Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos mokytojos

Dailė ir kalba skiriasi kuriamų vaizdų konkretumu, apibrėžtumu ir sudėtingumu. Skirtingos ir ištakos: dailė – erdvės menas, literatūra – žodžio menas. Kalbos mokslo sąsajos su daile daug sudėtingesnės, bet būtent dėl to dar įdomiau ieškoti bendrų jungčių. Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos 5–8 klasių mokiniai dalyvavo ilgalaikiame projekte „Žodžio ir dailės sintezė“. Tikslas – ugdyti kultūrinę savimonę, grįstą žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu, gebėjimu pažinti save ir mus supančią aplinką.

 

Iš pradžių mokiniams buvo sunkoka suvokti, kaip skirtingi dalykai gali turėti sąlyčio taškų, tačiau, aptarus ir pasiskirsčius užduotis bei darbus, projekto dalyviams kilo nemažai originalių idėjų ir sumanymų. Mokiniai rašė esė, rašinius apie kalbą, svarstė, kokia galėtų būti lietuvių kalbos spalva, formulė, mokyklos dailininkai piešė, savo darbuose simboliais perteikė žodžio, kalbos ir knygos svarbą.

 

Kalba – neatsiejama kultūros dalis. Mokiniai dalyvavo ir kalbinėse-kultūrinėse ekspedicijose. 5a klasės mokinys Domantas Šimkaitis tyrinėjo Klaipėdos miesto tiltų pavadinimus. Paaiškėjo, kad kiekvienas tiltas turi savo istoriją, kuri atspindi vieną ar kitą miesto kūrimosi etapą. 5a klasės mokinė Marcijona Noreikaitė aprašė Jono kalnelį, kurio papėdėje stovi jos namas. Mokinė vylėsi, kad Klaipėdoje bus atstatyta Šv. Jonų bažnyčia, o kultūrinis paveldas saugomas ir puoselėjimas. Mokiniai, tyrinėdami kultūrinį kraštovaizdį, nemažai fotografavo. Nuotraukos buvo eksponuojamos mokyklinėje mokinių darbų parodoje.

 

Svarbus projekto akcentas – mokinių konferencija „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“. Tikslas – stiprinti asmeninį ryšį su lietuvių kalba, ugdytis kalbinį, kultūrinį sąmoningumą, autentišką raišką, mokytis tyrinėjant. Renginyje dalyvavo mokyklos etnografinis ansamblis, jaunieji literatai skaitė savo kūrybos eilėraščius, skirtus kalbai, tyrėjai pristatė tiriamuosius darbus apie kalbinį-kultūrinį Klaipėdos miesto paveldą. Konferencijos dalyviai stebėjo performansą „Lietuvių kalbos medis“. Skambant sutartinei, 8b klasės mokiniai žiūrovų akivaizdoje sukūrė „Lietuvių kalbos medį“, kurio šakos – kalbos dalys. Performanso sumanytojos – mes, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja N. Žukienė ir dailės mokytoja A. Čepulytė.

 

Knygos skaitymas neįsivaizduojamas be skirtukų. Mokinių sukurti skirtukai buvo eksponuojami mokyklos pirmajame aukšte. Skirtuko gamybos tikslas – įgyti žinių apie skirtukus, jų gaminimą, ant nedidelio pailgo popieriaus lapelio sukurti individualių simbolių ir žodžių kūrinį. Pagamintus skirtukus reikėjo laminuoti ir pririšti iš siūlų pagamintu kutu. Kodėl skirtukas yra meninis simbolis? Atsakymas paprastas – viskas, kas sudėta į tą siaurą popieriaus lapelį, yra kūryba. Vienoje pusėje yra piešinys, kuris reikalauja kruopštumo ir atsidavimo, kitoje pusėje užrašytos citatos iš knygų, dainų arba pačių sukurti originalūs žodžiai, kurie rašiusiajam yra labai svarbūs ir prasmingi. Antroji skirtuko pusė tarsi neša žinią apie tai, kas žmogui šiame gyvenime yra reikšminga. Rankomis gamintas kutas – dar viena visumą papildanti detalė. Mokiniai sakė, kad skirtukai galėtų būti ir puiki dovana artimam žmogui.

Projektas „Žodžio ir dailės sintezė“ sutelkė nemažą būrį skirtingai mąstančių mokinių. Kiekvienas ugdytinis galėjo rasti erdvę savo mėgstamai veiklai: fotografuoti, piešti, kurti, rašyti mokslinį straipsnį, tyrinėti kalbinį kultūrinį kraštovaizdį, dalyvauti performanse. Šiuolaikinės meno formos padeda įvairinti ugdymo procesą, yra mokiniams patrauklios ir įdomios.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Ramunė Klimienė

    Labai džiaugiamės ir dėkojame mokytojoms paruošusioms mokinius.