Žmogaus saugos dalyko dėstymas mokyklose

Juozapas Labokas

Prieš kelerius metus mokyklos ugdymo planuose atsirado naujas dalykas – žmogaus sauga. Lyg tol buvęs integruotas, šiuo metu jis padarytas kaip atskiras dalykas, turintis savo metinę įskaitą. Šiame trumpame straipsnyje noriu pasidalyti kelerių metų patirtimi vedant žmogaus saugos pamokas 5–10 klasių mokiniams. Straipsnyje pateikiama vieno atvejo analizė, kuria nepretenduojama į generalizacijas, viską paliekant individualiam mokytojo apsisprendimui, įvertinant savo klasės ir mokyklos kontekstą.

 

Pirmas klausimas: žmogaus sauga – kas tai? Iš esmės, ją derėtų suprasti kaip seniau vykdytų civilinės saugos mokymų programą, adaptuotą šiandienos socialinėms, politinėms ir kitoms realijoms. Pažvelgę į žmogaus saugos bendrąją programą pastebėsime, kad joje yra itin platus spektras temų – pradedant psichologiniu nusiteikimu grėsmės akivaizdoje, streso valdymu, baigiant tam tikrais aplinkosaugos klausimais. Taigi kūrybiškai mąstančiam mokytojui sudarytos ganėtinai geros sąlygos kurti įdomias pamokas pagal tokias plačias tematikas. Vis dėlto yra ir tam tikros rizikos, kad šios pamokos gali virsti kalbėjimu apie nieką. Toks platus temų spektras atveria nemenkas galimybes kurti integruotas pamokas, kuriose būtų praktiškai taikomos žinios. Čia iškart labai svarbu pabrėžti, kad žmogaus sauga yra iš esmės į praktiką orientuotas dalykas, kuriam teorinių modelių kaip ir nėra, tad tuo turėtų vadovautis kiekvienas pradėjęs dėstyti šį dalyką. Praktinis gyvenimas ir jo realijos – visais laikais buvo mokinius dominantis ir įtraukiantis leitmotyvas, juo geriausia vadovautis ir čia.

 

Rengiant žmogaus saugos teminį planą artėjantiems mokslo metams, pravartu apgalvoti, kokias temas, kokiu metų laiku pristatysite, mat čia galima atrasti įdomių sąsajų. Antai praėjusiais metais turėjome kelias puikias pamokas žiemos viduryje, spaudžiant rekordiniams šalčiams. Nesunku atspėti, kad šių pamokų tematika buvo ekstremalus šaltis, jo padariniai, kaip elgtis esant tokiam gamtos reiškiniui.

Kitas pasiūlymas dėstant žmogaus saugą – išnaudokite mokinių patirtį vienu ar kitu klausimu. Štai visai neseniai (rašant šį tekstą) turėjome puikią pamoką su aštuntos klasės mokiniais apie vagystes ir jų prevenciją. Mokiniai dalijosi pastebėjimais ir patirtimi, kaip iš jų ar jų draugų buvo pavogę dviratį, piniginę, telefoną ir t. t. Aptarėme aplinkybes, įvykių seką ir kėlėme klausimus, ką reikėjo daryti kitaip, kad būtų išvengta vagystės, kokias apsaugos priemones kitą kartą reikėtų naudoti ir pan.

 

Pasirenkant temas, taip pat ypač pravartu atsižvelgti į mokinių amžiaus specifiką, mat vienos siūlomos temos gali būti per lengvos, o kitos per sudėtingos tam tikro amžiaus auditorijai. Kelerių metų žmogaus saugos dalyko dėstymo patirtis rodo, kad jaunesnė auditorija mieliau priima paprastesnes temas, o štai vyresniems geriau tinka temos, kuriose aptariami įvairūs socialiniai, kultūriniai, teisiniai, kariniai, politiniai klausimai, t. y. pateikiama problematika, susijusi su platesniais kontekstais.

Darbas su vyresniaisiais

 

Antai su chemijos mokytoja sutarėme, kad 10 klasių mokiniams paruošime pamoką, kurioje būtų integruotos chemijos ir žmogaus saugos temos. Nusprendėme atitinkamai dalykams pasirinkti nuodus ir cheminio pavojaus tematikas. Rezultatas buvo išties puikus: pirmąją pamokos dalį mokiniai klausėsi chemijos kurso, kaip veikia pavojingos cheminės medžiagos žmogaus organizme, o antrojoje – aptarėme, kaip reikėtų elgtis kilus cheminiam pavojui (masinio informavimo priemonės, evakuacija, maisto atsargos ir t. t.). Lygiai tokiu pat metodu pavyko pasinaudoti pamokoje su 9-omis klasėmis, kur aptarėme šių metų padangų gamyklos gaisrą Alytuje. Aktualu, įdomu, įtraukia. Taip pat kitas sėkmingas pamokų integracijos pasirinkimas buvo sujungti žmogaus saugos pamokas su anglų kalbos užsiėmimais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nemažai medžiagos apie civilinę saugą yra būtent anglų kalba. Su mokiniais klausydami vaizdo paskaitų ir pasakojimų, atsirinkinėjome mažai žinomus ar negirdėtus anglų kalbos žodžius.

Praktinis pastebėjimas: žmogaus saugos dalyko dėstymui labai praverčia „Google Maps“ platforma, kurioje įsijungus „ortofoto“ funkciją galima matyti Lietuvos ir pasaulio žemėlapius, stebėti, pavyzdžiui, nerimą keliančią Astravo atominės jėgainės statybą ir čia pat kalbėti ta tema. Taip pat galima iliustruoti Jonavos „Azoto“ avariją, Alytaus gaisrą ir begales kitų temų. Kaip vieną papildomai pasirinktą temą su mokiniais ėmėme karines grėsmes ir kaip civiliai turėtų elgtis karinės grėsmės akivaizdoje. Čia taip pat pasitarnavo „Google Maps“ platforma, kurioje ganėtinai aiškiai matyti nedraugiškų valstybių karinių pajėgų dislokavimas (džiugu, kad tik kareivinėse). Mokiniams kilo labai daug įdomių klausimų ir pastebėjimų. Čia taip pat aptarta ir evakuacijos iš didžiųjų miestų tematika, o viską iliustruoti padėjo aukštos kokybės „Google Maps“ aerofotografinės nuotraukos.

 

Apibendrinant žmogaus saugos dalyko dėstymą vyresnėms klasėms, pastebėtina, kad mokiniams reikia parinkti kuo aktualesnes ir kuo praktiškesnes temas. Viena tokių temų, kurios, deja, nėra programoje, bet leidome sau eksperimentuoti su mokiniais, – kibernetinis saugumas. Tai ne tik nacionaliniu, bet ir pavienio individo lygmeniu svarbi tematika, kurioje yra būtinas bent elementarus raštingumas, terminologijos suvokimas, bendros saugumo taisyklės.

 

Vyresniųjų klasių mokiniams reikėjo atlikti ir atsiskaitymo už visus metus darbą. Kad tai nebūtų rašymas-skaitymas, buvo pasiūlyta koncepcija – eiti į kino filmą ir dalyvauti diskusijoje su tai temai parinktu svečiu-ekspertu. Ši formulė pasiteisino puikiai, juolab kad kino teatrai turi galimybę išnuomoti dideles sales, rodyti pasirinktus filmus ar net leisti žiūrėti savo atsineštus filmus. Beje, reikia pasakyti, kad mokytojai gali drąsiai kreiptis į filmo autorius su prašymu leisti nemokamai parodyti vieną ar kitą filmą edukaciniais tikslais. Mes su mokiniais stebėjome filmą apie karą Ukrainoje „Breaking Point: The War for Democracy in Ukraine“ (2017), kuriam rodyti Lietuvoje (beje, pirmą kartą) gavome autorių leidimą nemokamai. Po filmo turėjome diskusiją su svečiais, dalyvavusiais Ukrainos įvykiuose, diskutavome apie pilietinį pasipriešinimą, civilių vaidmenį ir saugumo priemones tokiuose konfliktuose. Tokia pasirinkta atsiskaitymo forma buvo netradicinė, nauja, bet reali, praktiška, paprasta.

Darbas su mažesniaisiais

 

Mažamečiai mokiniai nuo 5 iki 7 klasės žmogaus saugos dalykui imlūs kiek kitais aspektais. Antai penktokai labai mėgsta piešti. Jiems sukurtos specialios užduotys pagal tematikas, kuriose turi spalvinti, piešti, užpildyti teminius laukelius. Tematikos vėlgi parenkamos kuo aktualesnės, netgi atsižvelgiant į mūsų šalies geografinį, socialinį kontekstus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs keletą nedidelės apimties vaizdo filmų, kuriuose metodiškai teikiami nurodymai, kaip elgtis gaisro, audros, socialinių pavojų situacijose. Šiuos vaizdo filmus įtraukiame į dalyko dėstymą: mokiniai užsirašo saugaus elgesio taisykles, analizuoja jas, kelia diskusinius klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio amžiaus vaikams labai svarbu ugdyti supratimą, kad mus supanti bendruomenė (šeima, mokykla, namo bendruomenė) iš esmės gali padėti spręsti tam tikras problemas. Šia bendruomenės kaip pagalbos tema vyko ekskursija po savo mokyklą, aplankant pagalbos specialistus, administraciją, budėtojus. Po ekskursijos diskutavome, kur reikėtų kreiptis pagalbos vienu ar kitu klausimu mokykloje, kur konkrečiai sėdi mūsų aplankyti specialistai, kokie jų vardai ir t. t. Tokiu būdu ugdoma pažintis su savo mokykla (kad specialistai nėra tik mechaninės figūros, bet realūs žmonės, kurie moka bendrauti ir esant reikalui gali padėti).

 

Ganėtinai opi tema – priešgaisrinė evakuacija ir jos pratybos. Ne kartą teko stebėti tokias „pratybas“ (sąmoningai kabutėse), kuriose visi veikėjai jau žino, kada jos įvyks, būna iš anksto įspėti, viskas paruošta, lieka tik formaliai „išeiti į lauką“, užsivelkant atsineštas striukes ir paltus. Tačiau realiame gyvenime kilus gaisrui nebūtų laiko nei paltams, nei striukėms, nei rankinukams pasiimti. Tad turime praktinę problemą su šios kompetencijos ugdymu – ji ugdoma formaliai, dėl „varnelių“. Atsižvelgiant į tai buvo sugalvota vienos klasės evakuaciją organizuoti per žmogaus saugos pamokas. Modelis pasiteisino ir jį imta taikyti kitoms klasėms. Tokio modelio esmė – inscenizuoti evakuaciją ir pagal aptartas su klase ir auklėtoja evakuacijos taisykles įvykdyti vienos klasės evakuaciją per įmanomai trumpiausią laiką. Po evakuacijos mokiniai grįždavo į klasę, kur labai konkrečiai aptardavome padarytas klaidas, neišnaudotas galimybes ir teisingus sprendimus. Tokių pamokų tikslas – mokiniams išugdyti supratimą apie tai, kas yra ir kaip vyksta evakuacija, kaip skaityti evakuacijos planus mokykloje ir t. t. Tokiam modeliui patobulinti vėliau sugalvota ir speciali užduotis-varžybos – kuri klasė (laikydamasi evakuacijos taisyklių) greičiausiai evakuosis iš mokyklos. Mokiniai tai priėmė kaip labai smagų žaidimą, per kurį buvo konkrečiai ugdoma nauja kompetencija.

 

Toliau kalbant apie žmogaus saugos dalyko dėstymą labai pravartu pasitelkti vietos bendruomenę. Galbūt vietos savivaldos ar už mokyklos teritoriją atsakingas policijos skyrius norėtų ir galėtų vesti užsiėmimą tam tikra tema? Lygiai taip pat vienas iš neišnaudotų resursų tokioms pamokoms vesti yra tėvų bendruomenė. Asmeninė patirtis rodo, kad tėvai noriai įsitraukia į patirties pasidalijimus, temines diskusijas, įdomiai geba pristatyti įvairias žmogaus saugos dalyko temas – tereikia kreiptis, paprašyti, pakviesti. Tėvai yra ypač susidomėję saugumo klausimais, tad žmogaus saugos dalykui tai tikrai į naudą.

Patirtį apibendrinant

 

Žmogaus saugos dalykas atrodytų svetima, neįdomi tema, išsiskirianti iš mokyklos darbotvarkės. Vis dėlto jei tinkamai prieinama, ji gali tapti įdomia ir įtraukiančia, praktinį pobūdį turinčia pamoka. Ar darysite pagalbos skambučio simuliaciją, ar aptarinėsite telefoninių sukčių veikimo metodikas, ar kalbėsite apie cheminį ir biologinį pavojus – visa tai gali didinti mokinių sąmoningumą, padėti išgelbėti gyvybes ar apsaugoti turtą ateityje.

 

Jei turite patirties dėstant žmogaus saugos dalyką ir norėtumėte ja pasidalyti, ją aptarti, galite rašyti straipsnio autoriui elektroniniu paštu juozapas.labokas@gmail.com.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Aurelija

    Ar pamokai „Žmogaus sauga” tinka 5 kl. mokiniams rodyti filmą „Alive” (1993 m. ) ? Kokias kompetencijas tokio amžiaus vaikams ugdo mokytojas su tokia pasirinkta medžiaga? Manau, programa turėtų būti konkretesnė ir su tikrai išmanančių specialistų parinktomis rekomendacijomis, o ne visiška laisvė kiekvienam dėstančiam šį dalyką padegogui.