Žmogaus prigimties tyrimas kuriant kiną

Visuotinai pripažįstama, jog žmogus iš prigimties yra visuomeninė būtybė. Žinomas britų sociobiologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) žmonių gyvenimą vadina įdomiausiu žaidimu ir teigia: „Jei savyje nebūtume turėję pagrindinio biologinio potraukio bendradarbiauti su kitais žmonėmis, niekada nebūtume išlikę kaip rūšis“[1]. Pastaruoju metu dėl karantino apribotas tiesioginis žmonių bendravimas ilgainiui neišvengiamai sukels (ir jau sukelia) neigiamų padarinių žmonių psichinei savijautai. Specialistai pastebi visuomenėje augantį nerimo lygį, padažnėjusius depresijos atvejus, išaugusį savižudybių skaičių.[2] Pasak psichiatrijos gydytojos G. Smilginės, visada dideli, nenumatyti pokyčiai, kurie veikia ne tik vieną asmenį, bet ir visą visuomenę, smarkiai sukrečia, ir kiekvienas prisitaiko individualiai: tokie pokyčiai sukelia labai didelį nesaugumo jausmą ir išryškina tai, kokia buvo žmogaus asmenybės struktūra[3].

 

2020 m. rudenį, dar nespėjus prasidėti antrajam karantinui, bet jau sklandant gandams, kad jis neišvengiamai bus paskelbtas, Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klube kilo mintis sukurti vaidybinį filmą apie tai, kaip karantinas paveikia žmones ir išryškina jų psichologines problemas. Bendra mokytojų ir gimnazistų komanda sukūrė aštraus siužeto komediją „Kraupus mokytojos Džuljetos nutikimas“, kurios personažai įkūnijo skirtingų tipų asmenybes.

 

Pagrindinė filmo veikėja Džuljeta – jauna, labai vieniša mokytoja. Ji pati pripažįsta, kad ją neigiamai paveikė karantinas ir nuotolinis darbas. Ji jaučiasi apatiška, nuolat sapnuoja, kad stovi ant daugiaaukščio stogo, gana dažnai galvoja apie mirtį, tačiau ją visada pažadina mokinio Romo skambutis.

 

Romas, kurį Džuljeta ironiškai vadina Romeo, yra septyniolikmetis gimnazistas, beviltiškai įsimylėjęs savo mokytoją. Ši, žinoma, ironiškai žiūri į tokius mokinio jausmus ir tik filmo pabaigoje, išgelbėjusi pagrobtą savo mokinį, parodo, kad jis jai vis dėlto svarbus. Romas jaučiasi vienišas ir dėl to elgiasi kiek maniakiškai, naktimis skambina mokytojai Džuljetai ir pasakoja jai savo sapnus. Visgi kartu jis padeda mokytojai Džuljetai atgauti dvasinę pusiausvyrą, sakydamas, kad be tamsos, pasaulyje yra ir šviesa, kuri palaiko pusiausvyrą.

 

Filme svarbų vaidmenį atlieka ir labai keistas vyriškis Saliamonas Kafka, dirbantis psichologu, o vakarais virstantis paslaptingu ekstrasensu. Jo įsitikinimu, mūsų protą labiausiai veikia Holivudo filmų įvaizdžiai, kuriuos žmonės kopijuoja bei perkelia į savo tikrą gyvenimą.

 

Dar kitokius charakterius įkūnija Džuljetos kaimynai, vyras ir žmona. Tai tipiški vienpusiai žmonės, pamišę dėl konkrečios veiklos ir daugiau į nieką pasaulyje nekreipiantys dėmesio. Jiems nesvarbūs kiti žmonės – nei šeimos nariai, nei kaimynai. Bedarbis vyras pametęs galvą dėl kompiuterinių žaidimų, tačiau žaisti jam trukdo žmona, kuri kasdien ištisas valandas groja dūda, tikėdamasi laimėti konkursą. Jie negerbia vienas kito, yra susvetimėję, ir ši tarpusavio neapykanta baigiasi žmogžudyste.

 

Dar vienas savitas filmo personažas yra taksistas. Tai ciniškas, kitų neatjaučiantis ir padėti vengiantis žmogus, kartojantis savo mėgstamą posakį „man problemų nereikia“, be to, kamuojamas įkyrių haliucinacijų.

 

Apskritai visi filmo „Kraupus mokytojos Džuljetos nutikimas“ veikėjai turi pačių įvairiausių psichologinių problemų, kurias karantinas tik sustiprina. Kurdami filmą pasirinkome komedijos žanrą: pasirinkimą nulėmė tai, jog asmeninės žmonių problemos, dėl kurių jie dažnai kraustosi iš proto, iš šalies gali atrodyti komiškos ir kitiems nesuprantamos.

 

Ko pasimokėme ir ką supratome kurdami šį keistą filmą? Visų pirma, kad be galo svarbu, ar žmogus turi su kuo pasidalyti savo nerimu, ar jis pats sugeba susitaikyti su savimi ir su savo vidinėmis keistenybėmis, kurių mes visi turime. Kartais mums reikia tam tikro sukrėtimo, netikėto įvykio, kad išmoktume vėl pasijusti laimingi. O kartais – žmogaus, kuriuo galėtume pasirūpinti.

 

Filmą „Kraupus mokytojos Džuljetos nutikimas“ galite pamatyti čia.

 

Filmą kūrė Greta Stanevičiūtė, Raimund Kovalkov, Aretas Gedžius, Karolina Smagur, Jūratė Zautraitė, Dan Jagelo, Gintarė Kripaitytė, Jolita Rancovienė, Karolis Jablonskas, Deividas Gylys, Marius Janulevičius.

 

[1] Morris D. Žmonių zoologijos sodas. Vilnius, 2013, p.24.

[2] Baškienė R. Dėl COVID-19 pandemijos ypač pablogėjo jaunimo, moterų, medikų psichologinė savijauta. Bernardinai, 2020-12-11. Prieiga internete

[3] Pepcevičiūtė I. Psichiatrijos gydytoja rezidentė apie karantino padarinius: „Po dideliu neatsakingumu ir neigimu slepiasi nerimas“. 15 min., 2020-12-10. Prieiga internete