Z kartos vaikų tėvai ir jų įsitraukimas į ugdymo(si) procesą

Mes, pedagogai, tėvai, turime pripažinti, kad dabartiniai vaikai kitokie. Laikas nestovi vietoje ir mūsų vaikai šiandien turi daugiau galimybių patirti, sužinoti, turėti tai, apie ką mes anksčiau negalėjome net įsivaizduoti (išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kt.).

Z kartos vaikai gyvena technologijų prisotintame pasaulyje, jų elgsena ir mąstymo būdas skiriasi nuo ankstesnių kartų. Dėl to ypač svarbus tampa mokinių ugdymo procesas – keliamos idėjos, kad, atsižvelgiant į skirtumus, būtina peržiūrėti ne tik mokymo metodikas, bet ir vertinimą. Kaip teigia R. Likavičienė, Z karta įjungia vaizduotę ir geriausių rezultatų pasiekia tik tada, kai jaučiasi komfortiškai. Iš savo darbo praktikos galiu teigti, kad komfortas šiai kartai pasiekiamas, kai yra įdomu ir aiškiai suprantama, kam to reikia. Tai juos motyvuoja. Ir filosofijos ir psichologijos katedros profesorė Rosita Lekavičienė, ir A. Landsbergienė tikina, kad Z karta ieško didesnės prasmės gyvenime, o atlikdami bet kokias užduotis nori suprasti, kam tai bus naudinga. Keičiasi karta, tėvai, keičiasi ugdymo(si) programa. Priešmokyklinio ugdymo(si) tikslas yra padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų, kurių pagrindas – jau turimų vertybinių nuostatų, įgytų gebėjimų ir įgūdžių bei patirties plėtojimas.

Kaip pedagogė pastebiu ir galiu teigti, kad Z kartos vaikų tėveliai ir mano paskatinimas bendradarbiauti, būti vaikų gerovės komandos nariais ir suteikia vaikams postūmį kasdien siekti geresnių rezultatų. Tai padeda vaikams jaustis drąsiems, reikšti savo mintis, idėjas, fantazuoti, kurti ir kt. Labai džiaugiuosi, kad ryškėja tėvų noras būti vaiko mokymosi dalimi. Jie tampa norinčiais ir aktyviais darželio ar mokyklos partneriais. Tai yra gera žinia vaikams. Pavyzdžiui, vaikai kartu su tėveliais dalyvavo ugdomajame grupės projekte „Nuotykių – įspūdžių diena“. Tėveliai kartu su vaikais namuose aptarinėjo, kūrė pristatymą, o vaikai grupės draugams pasakojo tos dienos nuotykio – įvykio dieną.

„Vertybės puoselėjamos šeimoje, čia perimamos tradicijos, ir kuriamas šeimos modelis. Būtent šeima formuoja vaiko charakterio bruožus, padeda suvokti tikrąsias kultūrines ir dorovines vertybes, įsisavinti gyvenimo nuostatas ir normas bei jomis vadovautis. Pedagogo bendradarbiavimo su šeima pagrindą sudaro betarpiškas bendravimas su mokinių tėvais ir kitais šeimos nariais. O norint sėkmingai bendrauti su šeima – būtina ją pažinti. Todėl pirmoji pažintis su tėvais vyksta jau pirmųjų susitikimų metu dar prieš pasirašant mokymosi sutartį“, – teigia J. Starkutė.

„Toliau mokytis ir atrasti nori tie vaikai, kurie jau pačioje ugdymo proceso pradžioje jaučiasi pastebėti ir įvertinti mokytojų ir tėvų. Tėvams nereikėtų baimintis priešmokyklinio ugdymo, mat dauguma šio amžiaus vaikų, ateinančių į priešmokyklinio ugdymo grupes, tikrai yra pasirengę patirti kažką naujo. Iššūkis pedagogui – pamatyti, kam gi vaikas pasirengęs, ir padaryti tai savotišku atramos tašku vaiko kelionėje į mokyklą“, – pataria psichologas V. Valantinas.

+7

-1