Vyturėliai grįžta

Nijolė Rimkuvienė
,
vyresnioji mokytoja
Egidija Dobilaitė
,
mokytoja metodininkė

Baigiasi paskutinis žiemos mėnuo. Jau galima pajusti pirmuosius pavasario ženklus, nes ilgėja dienos, saulės spinduliai darosi vis šiltesni, teka tirpstančio sniego upeliai, prie namų skleidžiasi pirmosios gėlytės – baltažiedės scylės. Netrukus išgirsime ir paukštelių čiulbėjimą. Pirmieji iš šiltųjų kraštų parskrenda vyturiai (vieversiai), kurie nuo seno laikomi pavasario pranašais. Vieversys vadinamas artojo draugu ir nuolatiniu palydovu. Vasario 24-ąją minima šv. Motiejaus, Vieversio šventė.

 

Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ lopšelinio amžiaus „Pelėdžiukų“ grupės darbuotojos Tamara Lisauskienė ir mes, Nijolė Rimkuvienė bei Egidija Dobilaitė, sumanėme šią dieną su mažaisiais ugdytiniais pasikalbėti apie grįžtantį paukštelį vyturėlį. Todėl vasario 24-osios „Ryto rate“ po oficialiosios dalies buvo organizuota pažintinė veikla „Vyturėliai grįžta“, kurios tikslas – suteikti vaikams malonių emocijų, sužinoti apie grįžtančius vyturėlius.

Uždaviniai:

  • Susipažinti su paukšteliu vyturėliu, jo gyvenimo būdu, ypatumais.
  • Sužaisti žaidimus „Skrido žvirblis per ulyčią“ ir „Mokė žvirblienė“.
  • Pasitelkus IT išklausyti ir stebėti lietuvių sakmę apie vyturio gimimą.
  • Mokytis A. Matučio eilėraštį „Visas šimtas vyturėlių“.
  • Sukurtų vaikų darbų vyturiukų piešinių parodą eksponuoti grupės rūbinėje.
  • Apie vykusią pažintinę-pramoginę veiklą informuoti tėvelius „Facebook“ grupėje.

 

Pažintinė-pramoginė veikla prasidėjo pasitelkus IT stebint skraidančius paukščius gamtoje. Aptarti matyti žvirblis, zylė, balandis, varna, vyturiai. Apie pastaruosius paaiškinta, kad jie nuo šiandien grįžta iš šiltųjų kraštų, o kiti gyvena Lietuvoje per žiemą. Jiems išgyventi padeda žmonės, statydami lesyklėles. Mūsų grupės ugdytiniai per visą žiemą rūpinosi sparnuočiais, juos stebėjo, lesino, nes šalia grupės lango aronijos medyje stovėjo ir tebestovi grupės tėvelių parūpinta lesyklėlė. Paskui mažyliai išklausė sakmę, kaip ardamas žemę žmogus paėmė žemės grumstą ir metė į orą aukštyn, jis pavirto vyturėliu – nuolatiniu artojo draugu ir palydovu.

 

Pasitelkus IT ugdytiniai išklausė aptariamų paukštelių giesmeles, balsus. Daug malonių emocijų ir džiaugsmingų akimirkų vaikams suteikė žaidimai „Skrido žvirblis per ulyčią ir pamatė kanapyčią, kanapyčia lesa, lesa savo vaikams neša, neša… čirrr“ ir „Mokė žvirblienė mažus žvirbliukus, kaip slėptis pamačius katės nagučius. Pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn, aukštyn, žemyn ir skriskim tolyn“.

 

Pajudėję, pasilinksminę mažieji panoro savo nuožiūra akvarele, spalvotais pieštukais ar vaškinėmis kreidelėmis popieriaus lapuose spalvinti vyturėlius, kuriuos reikėjo „aprengti“, kad nebūtų šalta, t. y. sukurti kūną dengiančias plunksnas. Taip vaikai susipažino su ruda spalva, nes vyturėliai yra tamsios spalvos, o skraido danguje, kuris yra mėlynas, baltas, pilkas, kartais šviečia geltona saulutė. Sukurti darbai buvo iškabinti grupės rūbinės patalpose. Šypsodamiesi mažyliai džiaugėsi, vos ne kiekvienas piršteliu rodė į savo kūrybinį darbelį, kai kurie sakė, kad darbų daug… O tam, kad geriau suvoktume, suprastume sąvoką „daug“, susipažinome su skaičiumi 100 ir visi mokėmės A. Matučio eilėraštį „Visas šimtas vyturėlių į padangę pasikėlė, kad giedojo, tai giedojo – net saulutė išsižiojo. Šaltis sprogo iš pavydo ir purienos greit pražydo“.

 

Taigi pažintinės veiklos „Vyturėliai grįžta“ tikslas pasiektas, o uždaviniai įgyvendinti. Mus džiugino ugdytinių domėjimasis gyvąja gamta, paukšteliais, jų gyvenimo būdu, viskuo, kas vyksta aplinkui, socialine, kultūrine ir gamtine aplinka, gyvąja ir negyvąja gamta. Taip plėtotos bendrosios ir bendrakultūrinės kompetencijos.

 

Ugdytiniai sužinojo apie grįžtančius paukščius vyturius. Gausino šnekamąjį žodyną spalvų pavadinimais pilka, ruda, tamsi, mėlyna, įvardino žinomas – geltona, žalia, raudona. Žaisdami žaidimus „Skrido žvirblis per ulyčią“ ir „Mokė žvirblienė“ vaikai buvo vieningi ir aktyvūs, puikių, džiugių, pozityvių emocijų, sužinojo, kad reikia klausytis vyresnių, nes jie linki tau tik gero, norėdami išvengti gyvenime nelaimių, turime slėptis nuo užpuolikų…

 

Stebėdami ir klausydami sakmės apie vyturio gimimą, ugdytiniai susidomėjo, o gal žavėjosi stebuklais, kaip žemės grumstas virsta paukšteliu vyturėliu, artojo palydovu, draugu, nes tik su draugais gali daug nuveikti, todėl svarbu bendrauti ir bendradarbiauti. Klausydami, improvizuodami, kartodami paskui pedagogą A. Matučio eiles, ugdytiniai kartojo jiems svarbius reikšminius žodžius, lavino vaizduotę rodydami atitinkamus judesius, sužinojo sąvoką „šimtas“, kuris reiškia daug.

 

Atlikdami meninės raiškos darbus, ugdytiniai tobulino kūrybiškumą, įtvirtino spalvų pavadinimus – pilka, juoda, ruda, mėlyna, geltona, negailėjo pagarbių komentarų draugų piešiniams „gražu, puiku, šaunu, įdomu, ačiū už darbelį“, stebėdami sukabintus įvairiaspalvius paukštelius vyturėlius.

 

Apie vykusios pažintinės-pramoginės veiklos „Vyturėliai grįžta“ džiugias, pakilias, nuotaikingas emocijas nuotraukomis ir žaidimų filmuotos medžiagos akimirkomis informavome tėvelius socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad tėvelius tai sudomino ir kai kurie tuoj pat atsiuntė padėkas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.