Vokiečių kalba – raktas į platesnį pasaulį

Dovilė Šileikytė

Šiais metais antrą kartą išrinktas geriausias Lietuvos metų vokiečių kalbos mokytojas. Be šio apdovanojimo, Vokietijos ambasada Vilniuje įsteigė ir savo prizą. Už ypatingą motyvaciją imtis pokyčių vokiečių kalbos ugdymo procese ir nuolatinį dalyvavimą kasmetėse Vokiečių kalbos dienose jis atiteko Vilniaus Karoliniškių gimnazijos vokiečių kalbos mokytojai Irenai Vysockajai, kurią ir pakalbino „Švietimo naujienos“.

 

Kaip Jūsų gyvenime atsirado vokiečių kalba ir kodėl nusprendėte tapti šio dalyko mokytoja?

Vokiečių kalba mano gyvenime atsirado penktoje klasėje. Kiek atsimenu, tada šeimoje nebuvo ilgų svarstymų, kurią užsienio kalbą – vokiečių, anglų ar prancūzų – pasirinkti. Kadangi mūsų klasės auklėtoja buvo šio dalyko mokytoja, visų bendraklasių apsisprendimas vokiečių kalbos naudai įvyko labai lengvai ir natūraliai.

Nuo pirmų pamokų labai susidomėjau nauju dalyku, patiko įdomios pamokos, todėl mielai skyriau vokiečių kalbos namų darbams daugiau laiko, papildomai mokiausi savarankiškai. Netrukus pasirodė pirmieji intensyvaus darbo rezultatai, sėkmingai dalyvavau Vilniaus miesto ir respublikinėse vokiečių kalbos olimpiadose. Dvyliktoje klasėje buvau rami, nes neturėjau jokių dvejonių, kokį tolesnį kelią pasirinkti: labai norėjau tęsti „pažintį“ su vokiečių kalba, nors apie konkrečią specialybę tuo metu dar nemąsčiau.

 

Po vokiečių filologijos studijų Vilniaus universitete gavau DAAD stipendiją vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos magistro studijoms Vokietijoje, Jėnos Frydricho Šilerio universitete. Būtent labai įdomios ir įvairiapusiškos studijos Frydricho Šilerio universitete suteikė žinių apie vokiečių kalbos dėstymo metodiką ir didaktiką, o mokomoji praktika leido įsitikinti, kad man be galo patinka dėstyti vokiečių kalbą, įrodyti mokiniams, kad vokiečių kalba tikrai nėra tokia sudėtinga, kaip dažnai manoma, ir džiaugtis jų pasiekimais.

 

Jums skirtas prizas už ypatingą motyvaciją imtis pokyčių vokiečių kalbos ugdymo procese. Kokius pokyčius vykdote ar inicijuojate, įkvepiate kitus?

Nuo 2008 m., kai Europos humanitariniame universitete pradėjau savo profesinę karjerą kaip vokiečių kalbos dėstytoja, aktyviai dalyvauju Vilniaus Gėtės instituto vokiečių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programose Lietuvoje, Baltijos šalyse ir tarptautiniu mastu. Įgijusi žinių ir drąsos, netrukus pradėjau rengti savo autorinius seminarus, kuriuose dalijuosi žiniomis ir gerąja patirtimi su vokiečių kalbos mokytojais Lietuvoje. Kasmetėse Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos konferencijose vedu metodines dirbtuves, skaitau pranešimus, skelbiu straipsnius asociacijos metodiniame leidinyje „Miteinander“. Taip pat kaip Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos delegacijos narė ir Gėtės instituto stipendiatė skaitau pranešimus Tarptautinėse vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų konferencijose, kurios vyksta kas ketverius metus įvairiose vokiškai kalbančiose šalyse.

 

Kokie Jūsų vykdomi projektai, organizuojami renginiai, pasirinkti metodai, mokymo priemonės ir pan. padeda mokiniams labiau įsitraukti į vokiečių kalbos mokymąsi, susidomėti šia kalba ir kultūra?

Manau, svarbiausia yra mokiniams parodyti, kad vokiečių kalba yra daug daugiau negu mokomasis dalykas – per ją atsiveria neįkainojamos profesijos pasirinkimo, karjeros galimybės, tai yra raktas į platesnį pasaulį. Šiuolaikinius mokinius galima sudominti vokiečių kalba pasirenkant šiuolaikinius užsienio kalbos dėstymo metodus, kūrybingai taikant įvairiausius skaitmeninius įrankius pamokoje ir užkrečiant savo meile kalbai.

Nors rinkoje yra didžiulė puikių mokymo priemonių pasiūla, visgi pastebiu, kad mokiniams prie širdies pamokos ne „pagal vadovėlį“, todėl rengiu įvairias temines pamokas, kurios suteikia mokiniams galimybę plačiau susipažinti su vokiškai kalbančiomis šalimis, jų kultūra ir istorija. Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje jau tradicija tapo kalėdinė vokiečių kalbos pamoka „Winterzeit – Wunderzeit“, velykinė pamoka „So feiert man Ostern in DACH“ ir vokiškai kalbančių šalių parodėlė, kurioje eksponuojami Šveicarijos Konfederacijos garbės generalinio konsulo ir Austrijos Respublikos ambasados mūsų gimnazijai padovanoti leidiniai, garso ir vaizdo įrašai.

 

Vilniaus Karoliniškių gimnazija kasmet prisijungia prie Vilniaus Gėtės instituto iniciatyvos „Vokiečių kalbos dienos“. Šį kartą spalio pabaigoje mokiniai dalyvavo interaktyviame pažintiniame žaidime „Atrask Vokietiją!“. Kiek vėliau mokinių laukė naujas renginys – gimnazijoje buvo vykdomas Gėtės instituto tarptautinio projekto „Klimatui neutralus miestas“ simuliacijos žaidimas tuo pačiu pavadinimu. Šio žaidimo metu mokiniai pagilino žinias apie klimato kaitos padarinius ir jų valdymo priemones. Na, o prieš Kalėdas projekto „Umweltfreundliche Weihnachten“ (liet. „Aplinkai draugiškos Kalėdos“) metu mokiniai parengė interaktyvią knygą „Ideenbuch für selbstgemachte Weihnachsgeschenke“. Knygoje sugulė mokinių idėjos, kokias kalėdines dovanas galima nesunkiai pagaminti savo rankomis, pvz., sausainių mišinį stiklainyje, apelsinais kvepiančius kalėdinius papuošimus, mielą eglutę iš sagų ir t. t. Mokiniai išsamiai aprašė kūrybinį procesą vokiečių kalba, o kad dovanas galėtų pagaminti ir tie, kas nemoka vokiečių kalbos, paruošė vaizdo įrašų ir nuotraukų instrukcijas.

 

Kaip dar vieną priemonę paskatinti mokinius domėtis vokiečių kalba atradau vokiečių kalbos dalyko ir kitų mokomųjų dalykų integraciją. 2021–2022 mokslo metais kartu su nuostabia kolege, dailės mokytoja Angelija Vekteriene vedėme integruotą pamoką „Das bunte Wien“ apie Friedensreicho Hundertwasserio gyvenimą ir kūrybą, anksčiau bendradarbiaudama su kitais Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokytojais rengiau integruotas vokiečių kalbos ir istorijos / muzikos / dailės / ekonomikos pamokas.

 

ŠMSM teigimu, šiais mokslo metais vokiečių, kaip ir prancūzų, kalbą pasirinkusių mokinių šiek tiek padaugėjo. Kokia situacija yra Jūsų gimnazijoje, mokyklose, kuriose dirba Jūsų pažįstami kolegos?

Tiesą sakant, jau kelerius metus gimnazijoje stebime nors ir nežymų, bet labai džiuginantį mokinių, pasirinkusių vokiečių arba prancūzų kalbą, skaičiaus padidėjimą. Kiek žinau, šiemet mokyklose, kuriose dirba mano pažįstami kolegos, padaugėjo šeštokų, kurie pasirinko mokytis antrąją užsienio kalbą ne rusų.

 

Vokietijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Vis dėlto dauguma mokinių kaip antrąją užsienio kalbą tebesirenka rusų. Prasidėjus karui imta kalbėti, kad šioje srityje reikėtų pokyčių, derėtų rinktis kitas užsienio kalbas. Rudenį švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės kvietimu ministerijoje lankėsi Prancūzijos ir Vokietijos ambasadų Lietuvoje, Prancūzų ir Gėtės institutų atstovai. Su jais ministrė diskutavo apie prancūzų ir vokiečių kalbų mokymą ir jų populiarinimą Lietuvos mokyklose, nes norėtų, kad vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi mokytis daugiau šalies mokinių. Kaip manote, kas galėtų paskatinti mokinius rinktis vokiečių kalbą?

Šiuo metu vyksta išties daug įvairių bendrų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Gėtės instituto ir Vokietijos ambasados Lietuvoje iniciatyvų, skirtų vokiečių kalbai populiarinti. Svarbu, kad pirmiausia informacija apie jas pasiektų tuos, kurie priima sprendimą dėl antrosios užsienio kalbos pasirinkimo šeštoje klasėje, t. y. pačius mokinius ir jų tėvelius.

Reikėtų sudaryti mokiniams kuo palankesnes sąlygas mokytis vokiečių arba prancūzų kalbų ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose. Kartais vaikai mielai rinktųsi vokiečių kaip antrąją kalbą, bet jų mokykloje nėra šio dalyko mokytojo.

Mano nuomone, taip pat būtų tikslinga padidinti savaitinių valandų skaičių, skirtų vokiečių kalbai, kad visi mokiniai dvyliktoje klasėje, netgi tie, kurie jos mokėsi kaip antrosios užsienio kalbos, galėtų pasiekti stiprų B2 lygį.

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu kuo daugiau teigiamų pokyčių!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.