„Visos duonos paslaptys atkeliaujant ant mūsų stalo“

Natalija Zabolevičienė
,
l.-d. „Atžalėlės“ vyr. mokytoja

„Verkia duonelė tinginio valgoma“, „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ – tai patarlės, kurias neretai kartodavo mūsų seneliai ir proseneliai, jų dabar mokomės ir mes darželyje. Mūsų protėviai puikiai žinojo, kokia brangi ir šventa yra duona. Šiandien vaikai mano, kad duonos kelias prasideda ir baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir net nesusimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo, kodėl ją reikia taip branginti ir mylėti.

 

„Bitučių“ grupės pedagogai, ugdytiniai, padedant grupės vaikų tėveliams ir su jais bendradarbiaujant, vykdė edukacinį projektą: „Visos duonos paslaptys atkeliaujant ant mūsų stalo“. Iki projekto nagrinėjimo ugdytiniai turėjo labai mažai žinių, minčių, o kaip gi mūsų kiekvieną dieną ragaujama ir mėgstama duona atkeliauja ant mūsų stalo. Kiekvieną dieną mes žingsnis po žingsnio tyrinėjome duonos atsiradimą. Vaikai sužinojo, kad grūdus ūkininkai sėja rugsėjo 10–25 d., tačiau dėl šilto ir ilgo rudens bei nenutrūkstamo darbų konvejerio kviečiai sėjami dar ir spalį. Sėjos laikas yra vienas iš labai svarbių veiksnių, kurį žmogus gali reguliuoti ir taip bent jau iš dalies reaguoti į klimato kaitą. Grūdus ūkininkai surenka rugpjūčio mėnesį. Grūdas – tai vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele. Kai kurių augalų (miežio, avižos) grūdai apgaubti žiedažvyniais. Taip pat ugdytiniai žiūrėjo vaizdo įrašus, kaip atrodo grūdai, vėliau grupėje turėjo atskirti grūdų rūšis. Sužinojo, kad grūdus mala malūnas (vaikai žiūrėjo filmuotą medžiagą), grūdus anksčiau pjovė su pjautuvais. Dabar grūdus surenka kombainai, o anksčiau naudodavo spragilą. Atsistodavo vyrai vienas prieš kitą ir ritmiškai plakdami spragilais išplakdavo grūdelius iš varpos.

 

Vaikams buvo įdomu išgirsti, sužinoti, kad duona kepama iš rupių, o blynai ir pyragai – iš smulkių miltų. Vaikų tėveliai atnešė įvairios duonos, tad mažieji galėjo akivaizdžiai pamatyti, kuo skiriasi duona, iš kokių grūdų ji kepama, kad ji gali būti juoda ir balta, ragavome, lyginome duoną pagal skonį, pagal minkštumą, pagal sudėtį, mąstėme, kuo galima pagardinti duonos riekelę. Taip pat tėveliai atnešė druskos tešlos ir vaikai turėjo galimybę savo rankomis iš jos pagaminti kepalėlį „duonos“. Kartu su kolege pasiūlėme vaikams sukurti savo rankomis padarytą malūną, panaudojant STEAM metodą. Tai padėjo vaikams įtvirtinti sukauptas žinias.

Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duonelę, daug sužinojo apie duoną, apie sunkų darbą, ją auginant, kol ši atsiranda parduotuvėse, o vėliau – ant mūsų stalo. Todėl vaikai labai gerai įsiminė liaudies patarlę: „Duona nekrinta iš dangaus, ją reikia užsidirbti“.

Buvo labai smagu gauti iš vienos mergaitės mamos nuotraukas, kuriuose matyti, kaip jos kepa duoną. Įvairūs projektai naudojant STEAM metodą, bendradarbiavimas su grupės tėveliais iš tikrųjų daro teigiama poveikį vaikų ugdymui(si), vaikai įgyja daug įgūdžių ir patirties.

 

Kartu su vaikais aptarėme ir mįsles, patarlės.

MĮSLĖS

  1. Muša mane pagaliais, degina ugnimi, pjausto peiliais – ir visi mane myli (duona)
  2. Gimsta rausvas, gyvena žalsvas, miršta geltonas. (rugiai)
  3. Pernai išėjo, šiemet sugrįžo (rugys)
  4. Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, pavasarį augęs, vasarą gyvent nustojęs (rugys)

 

 PATARLĖS

  1. Duona nekrinta iš dangaus, ją reikia užsidirbti.
  2. Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia .
  3. Ieškok, kaip duonos, tai ir rasi.
  4. Duona už auksą brangesnė.
  5. Juoda duona – ne badas.
  6. Verkia duonelė tinginio valgoma.
  7. Sava duona gardesnė už svetimus pyragus.
  8. Be duonos sotus nebūsi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.