Visos dienos mokykla – neribotų galimybių erdvė?..

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį užtikrinti lygias galimybes naudotis socialinėmis, sveikatos, kultūros ir švietimo paslaugomis visiems mokiniams, inicijavo Visos dienos mokyklos koncepcijos ir jos įgyvendinimo modelių kūrimą. Siekiant pristatyti ir aptarti koncepciją bei susipažinti su gerąja Lietuvos mokyklų patirtimi organizuota konferencija šia tema.

 

„Valstybė prasideda nuo mūsų mažųjų piliečių. Viena Mykolo Romerio universiteto (MRU) doktorantė ką tik apsigynė darbą apie jauno žmogaus klestėjimą mokykloje. Klestėjimas, pasirodo, neįmanomas be stiprios bendruomenės. Vyriausybė į programą įrašė uždavinį – sukurti Visos dienos mokyklos koncepciją. Svarbu suvokti, ką šis kūrinys duoda“, – konferenciją pradėjo MRU rektorius Algirdas Monkevičius.

 

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė konferencijos dalyviams pabrėžė, kad visos dienos mokykla nėra nauja sąvoka: „Daugelis švietimo žmonių jau yra tai patyrę. ŠMM, siekdama sujungti įvairius interesus, kuriuos diktuoja besikeičiantis gyvenimas, telkia geriausią praktiką. Įtraukusis ugdymas, mokinių pasiekimai, socialinė atskirtis, emocinis saugumas – nėra vienos piliulės, kuri išspręstų kylančias problemas. Tobulindami mokyklos veiklą, ugdymo procesą, užtikrindami galimybę mokykloms veikti visą dieną, priartėsime prie teisingo sprendimo.“

 

Visos dienos mokyklos idėjos įgyvendinimas užsienyje

 

Dr. Daiva Penkauskienė (Šiuolaikinių didaktikų centras)

Rengiant visos dienos mokyklos koncepciją domėtasi praktika užsienio šalyse. Tyrime remtasi 5 šalių praktika: Anglijos, Graikijos, Vokietijos, Portugalijos ir Suomijos. Skirtingose šalyse Visos dienos mokykla atlieka bendruomenei reikiamas funkcijas.

 

Anglijoje Visos dienos mokyklos paskirtis – suteikti žemesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų vaikams galimybę atlikti namų darbus, skirti papildomo laiko dirbti su vaikais, kuriems reikalinga mokymosi pagalba, siūlyti įvairesnes popamokines veiklas. Graikijoje – išplėsti ugdymo turinį ir organizuoti papildomas veiklas, glaudžiai susijusias su pirmosios dienos pusės ugdymo turiniu ir tikslais, rengti mokinius kasdienio gyvenimo iššūkiams, plėsti socialinę mokyklos partnerystę. Vokietijoje – mokyti(s) ir papildomai lavinti(s) ne mažiau kaip 7 val. per dieną, turėti galimybę nemokamai papietauti, neformalias veiklas konceptualiai susieti su pamokomis. Portugalijoje – decentralizuoti švietimo viešąsias paslaugas, vykdyti socialinę intervenciją ir teikti pagalbą šeimai, papildyti ugdymo turinį nemokamomis veiklomis, įgyvendinti mokyklos visiems idėją. Suomijoje – kitaip organizuoti mokymą(si), dalį dienos paverčiant planinga būrelių ir užsiėmimų veikla.

 

Visos dienos mokyklą skirtingose šalyse renkasi įvairaus amžiaus mokiniai: Anglijoje – 5–16 metų, Graikijoje – 6–12 metų, Vokietijoje – 6–18 metų, Portugalijoje – 6–10 metų, Suomijoje – 7–12 metų. Mokyklos dienos pradžios laikas skirtingose šalyse taip pat skiriasi: Portugalijoje – 8 val., Suomijoje ir Graikijoje – 7 val., o Vokietijoje (ypač didmiesčiuose) – 6 val. ryte. Tiriamų šalių mokyklose teikiamos pamokų ruošos, papildomos pagalbos mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neformaliojo švietimo veiklų, mokinių maitinimo ir vaikų priežiūros paslaugos. Vokietijoje išskirtinai teikiama profesinio orientavimo paslauga. Graikijoje ir Portugalijoje papildomai mokoma anglų kalbos. Paslaugas teikia pedagogai, mokytojų asistentai, socialiniai pedagogai, neformaliojo švietimo specialistai ir socialiniai partneriai. Daugiausia finansuojama valstybės lėšomis. Kai kur gali būti finansuojama projektų lėšomis arba tam tikrą nustatytą mokestį moka tėvai.

 

Visos dienos mokyklos privalumai: didėjanti mokinių motyvacija mokytis, mažėjanti socialinė atskirtis, suteikiama papildoma pagalba mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų. Tėvai lengviau gali suderinti įsipareigojimus šeimai ir darbui bei labiau įsitraukti į vaikų popamokinę veiklą. Pabrėžtina tai, kad nėra pagrįstų įrodymų apie pailginto laiko sąsajas su akademine pažanga.

 

Visos dienos mokyklos samprata ir jos įgyvendinimas priklauso nuo šalies kultūros, ugdymo tradicijų, bendro socialinio ir ekonominio, politinio konteksto. Pasiteisina mokinių saugumas ir užimtumas, socialinė integracija ir atskirties mažinimas. Tobulintinas veiklos organizavimas ir mokymosi erdvių pritaikymas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, krūvio paskirstymai (ir mokytojams, ir mokiniams), finansavimas.

 

Visos dienos mokyklos samprata ir modeliai Lietuvoje

 

Doc. dr. Asta Railienė (MRU)

Visos dienos mokykla siūlome vadinti visą darbo dieną veikiančią mokyklą, kurioje, paisant individualių besimokančiųjų ir bendruomenės poreikių, konkrečioje aplinkoje glūdinčių galimybių, užtikrinant formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo dermę, lanksčiai modeliuojamas ugdymo turinys, teikiama pagalba mokiniui ir jo šeimai. Visos dienos mokyklos tikslai ir uždaviniai atspindi Geros mokyklos koncepcijoje numatytus tikslus ir uždavinius. Visos dienos mokyklos principai apibrėžia: vaiko visapusišką vystymąsi, geriausius vaiko interesus, pagarbą jo pažiūroms, nediskriminavimą, lygias galimybes, kontekstualumą, kolegialumą ir pan.

 

Visos dienos mokyklą Lietuvoje siūloma pradėti įgyvendinti su priešmokyklinio amžiaus vaikais ir tęsti iki ankstyvųjų progimnazijos klasių (su vaikais iki 12 metų). Prireikus visos dienos mokykla galėtų būti įgyvendinama ir vyresnėse klasėse.

Visos dienos mokykla siūlo formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo paslaugas, švietimo pagalbą vaikui, vaikų grupėms ir vaiko šeimai, popamokinę vaikų priežiūrą, maitinimą ir pavėžėjimą. Paslaugas gali teikti savanoriai ir socialinių partnerių atstovai bei LR Švietimo įstatyme ir kituose švietimo dokumentuose numatyti paslaugų teikėjai bei specialistai.

 

Įgyvendinti Visos dienos mokyklą siūloma pagal pasirinktą modelį, suplanuotą programoje. Numatyti du modeliai: pailgintos ir integruotos dienos. Pailgintos dienos modeliui įgyvendinti išskiriamos dvi alternatyvos. Visgi manoma, kad mokyklos susikurs savo modelį, kuris bus priimtiniausias.

 

Pailgintos dienos mokyklos modeliui būdinga aiškiai atskirta pirmoji dienos dalis nuo antrosios. Pailgintos dienos modelio I alternatyva susideda iš rytinės dalies, kurioje įgyvendinamos bendrojo ugdymo pamokos. Ji artima dabartinei mokyklai ir joje vykstantiems procesams. Antroji dienos dalis yra neprivaloma. Šeimai ir vaikui pageidaujant, vaikas gali likti mokykloje ir rinktis neformaliojo švietimo veiklas. Galimos įvairios specialistų konsultacijos, mokymosi pagalba, namų darbų ruoša, teikiama popamokinė mokinių priežiūros paslauga. Taip pat gali būti skiriama pagalba šeimai (jei jos prireikia). Matome galimybių plėsti pagalbos tėvams spektrą, organizuoti tėvų grupes, pokalbius, diskusijas ir teikti profesionalią pagalbą. Siūlomas antrosios dalies laikas iki 16–17 val. Numatyta galimybė tęsti mokyklos veiklą iki 18–19 val., tačiau ši dalis būtų finansuojama iš tėvų lėšų. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vaikams privaloma pailsėti, pažaisti ar tiesiog pabūti lauke.

 

II pailgintos dienos modelio alternatyva pirmoje dienos dalyje siūlo tik bendrojo ugdymo pamokas, o visos prevencinės veiklos, integruojamos programos, projektinės ir neformaliojo švietimo veiklos vyksta po pamokų – per popietinę dienos dalį. Manoma, kad ši dalis būtų privaloma visiems vaikams. Vaiko buvimas mokykloje ilgėja iki 16–17 val. (atsižvelgiant į vaikų amžių). Veiklos finansuojamos valstybės lėšomis. Taip pat yra galimybė teikti individualizuotas veiklas iki 18–19 val. tėvų lėšomis.

 

2-asis modelis – integruotos dienos. Pavadinimas pasiskolintas iš Suomijos mokyklos. Šio modelio esmė – visiškai integruotas formalusis ir neformalusis švietimas. Diena nėra skaidoma į rytinę ir popietinę. Kada mokykla pradeda savo veiklą, priklauso nuo bendruomenės. Paslaugos teikiamos privalomai visiems mokiniams iki 16–17 val. Ugdymas remiasi pasirinkta ugdymo filosofija, pavyzdžiui, sveikatingumas, pilietiškumas, menai ir pan. Privalomoji dalis yra finansuojama iš valstybės / savivaldybės lėšų. Čia taip pat bus teikiama švietimo pagalba mokiniams. Numatyta galimybė veiklas organizuoti ilgiau (tėvų lėšomis). Pamokų išdėstymas nėra tipinis. Mokykla gali dirbti projektiniu metodu. Kiekviena diena vis kitokia. Veiklos ir pamokos išdėstomos skirtingai. Penktadienis skiriamas savaitės refleksijai.

 

Mokyklų patirtis

 

Visos dienos mokyklos įgyvendinimo galimybių paieškos valstybinėje mokykloje. Kauno Simono Daukanto progimnazijos atvejis (pranešimą skaitė direktorės pavaduotojas Aivaras Kunigonis)

Kaip progimnazija mūsų mokykla egzistuoja trejus metus. Kadangi esame jauni, nespėliojame, kokia bus ateitis. Mes ją tiesiog kuriame. Tapti Visos dienos mokykla – šį tikslą išsikėlėme jau prieš trejus metus. Mums toks mokyklos tipas atrodė itin svarbus, manome, kad Visos dienos mokykla užtikrina individualią mokinio pažangą, padeda augti mokinių pasiekimams ir labiau pasitikėti mokykla, garantuoja lygias galimybes, formaliojo ir neformaliojo švietimo dermę bei didėjantį organizacijos atvirumą.

 

Visos dienos mokyklą mes įgyvendiname per moksleivių laisvalaikio ir užimtumo klubą „Dictum Factum“. Darbą mūsų mokykla pradeda nuo 7 val. ryto. 8 val. prasideda pirmoji pamoka. Mokykloje mokosi 1–8 klasių mokiniai ir priešmokyklinukai. Pirmoji dienos pusė yra skirta formaliajam švietimui. Mokykla priklauso STEAM mokyklų grupei, todėl daugiau dėmesio skiriama matematikai, technologijoms, gamtos mokslams.

 

Po pamokų vaikai patenka į užimtumo klubą „Dictum Factum“. Klubas apima 3 veiklos sritis. Viena iš jų – neformalusis švietimas (mokiniai gali rinktis iš daugiau kaip 15 neformaliojo švietimo programų). Neformalusis švietimas mokyklose dažnai nuvertinamas, nes užsiėmimus veda mokytojai. Nusprendėme, kad būrelius ves tos srities profesionalai. Kviestiniai specialistai į mokyklą atkeliauja dėl poros valandų vien tam, kad būreliai būtų vedami kokybiškai. Ar tai pasiteisina? Tai patvirtina faktas, kad vaikai į būrelius renkasi net per atostogas. Dar turime pagalbos mokiniui sistemą, kuri vadinasi „Po skambučio“. Čia išskiriamos dvi amžiaus grupės: 1–4 ir 5–8 klasės. Pradinukai turi galimybę lankyti „Pagalbos pradinukui“ klubą. Čia vaikus prižiūri skirtingi mokytojai, kuriems į pagalbą atkeliauja vyresniųjų klasių mokiniai.

5–8 klasių mokiniai gali rinktis „Saviruošos klubą“. Nuo 14 iki 16 val. mokykloje sudaromos sąlygos atlikti namų darbus su 5 skirtingų dalykų mokytojais. Mes nekontroliuojame vaikų. Ar lankyti „Saviruošos klubą“ – tik vaikų ir tėvų susitarimo reikalas.

 

Veikia ir mokinių užimtumo programa „4×4“. Į šią veiklos sritį mokykla yra įtraukusi savo socialinius partnerius. Pirmoji programa „Mokinys-startuolis“, skirta mokinių verslumo kompetencijoms ugdyti. Mums čia talkina viešoji įstaiga „Sveikatingumo idėjos“, kuri netgi mokiniams, baigusiems progimnaziją, sudaro galimybes tęsti veiklą projektinėje srityje. Kita programa „Mokinys-mokslininkas“, čia mums talkina Kauno technikos kolegija: 7–8 klasių mokiniai yra dažni jų svečiai. Trečioji programa „Mokinys-sveikuolis“. Ją įgyvendinti padeda Lietuvos sporto universiteto studentai, kurie per įvairius užsiėmimus, projektus mėgina mokiniams perteikti sveiko gyvenimo būdo subtilybes. Ketvirtoji programos dalis – „Mokinys-inovatorius“. Ši programos dalis skirta mokiniams, kurie pasižymi išskirtiniais gabumais ir gali asmenines savybes realizuoti įvairiose veiklose.

 

Mokykla sparčiai auga. Viską siejame su tuo, kad esame populiarūs dėl Visos dienos mokyklos modelio. Mūsų mokinių pasiekimai yra akivaizdžiai pagerėję, o svarbiausia – jie nekrinta net ir tada, kai mokiniai išeina į kitas mokyklas. Šiemet mūsų progimnazijoje neformalaus ugdymo būrelius lanko daugiau kaip 85 proc. mokinių.

Kad veikla nesustotų yra reikalingi 3 dalykai: visos mokyklos bendruomenės tikėjimas tuo, ką darome; mokytojų tikėjimas, kad S. Daukanto gimnazija pati geriausia; kad ši sukurta sistema veiktų netrikdomai, reikia 17 tūkst. eurų per metus.

 

Visos dienos mokyklos idėjos įgyvendinimas nevalstybinėje Šv. Juozapo mokykloje (pranešimą skaitė direktorė Rūta Šalkauskienė)

Veiklą pradėjome 2011 m. Tai – katalikiška mokykla. Rengdami pranešimą susimąstėme ir pamėginome pasižiūrėti Dabartinės lietuvių kalbos žodyno apibrėžtis, kas yra mokykla apskritai. Supratome, kad mokykloje žmogus yra „nematomas“ arba, matyt, jo iš viso ten nėra. Mūsų tikslas – surasti mokykloje žmogų. Viso mūsų gyvenimo centre yra žmogus kaip asmuo, tačiau taip jis atsiskleisti gali tik užmezgęs santykį su kitu. Taigi, nebijokime leistis į santykius. Atviri santykiai mokykloje nepamatuojami valandomis, atlyginimu ir kitomis konkrečiomis išraiškomis. Kai atrandi žmogų, negali vadovautis funkcijomis…

 

Šv. Juozapo mokyklos mokymo modelis remiasi LR įstatymų baze, šeimų lūkesčiais, bažnyčios mokymais apie katalikišką mokyklą, krikščioniškos antropologijos principais. Pagrindiniai mokyklos veiklos principai: visuminis ugdymas, asmens vertingumas, bendruomeniškumas, kūrybiškumas, katalikiškumas. Kiekvienas iš šių principų turi paprastas įgyvendinimo priemones. Kai žmogus yra asmuo, tada matomas jo vertingumas, skiriamas būtinas laikas, niekur neskubama ir veikiama, kaip ilgoji mokykla. Todėl mokyklos veiklos ir priemonės remiasi mažomis klasėmis ir lanksčiu mokymosi tvarkaraščiu. Daug dėmesio skiriama savarankiškam mokymuisi ir asmeniniam mokinio tempui. Stengiamasi sukurti tinkamas sąlygas mokytis, žaisti, imtis kūrybinės veiklos. Šis modelis, apie kurį kalbu, nėra nuspręstas prie kavos per pašnekesius. Jis ieškotas ir išgrynintas per ilgą laiką kaip geriausias būdas surasti žmogų-vaiką mokykloje. Ilgąją mokyklą labiau mėgstu vadinti lėtąja, nes tai reiškia, kad visada yra laiko. Išeities taškai mokykloje – asmens vertingumas ir santykiškumas. Mokyklos vertybės: paprastumas, rūpestingumas, reiklumas.

 

Mūsų veikla kasdien prasideda 7.30 val. – pusę valandos tiesiog bendraujame. 8.00 val. pradedame ugdymo procesą, baigiame 17.30 val. Pirmokai 15 val. eina valgyti pavakarių, iki šio meto visi vaikai privalo būti mokykloje. Mokome integralaus mokymo principu. Neišskiriame dalykų, veiklas įvardijame, pavyzdžiui: rašome, skaitome, skaičiuojame. Skambutis neskamba, mokytojas individuliai organizuoja savo veiklą. Pertraukos visoms klasėms vyksta skirtingu laiku. Tada, kada reikia.

 

Į bendrąją veiklą integravome chorą – tai pamoka visiems. Teatras taip pat integruotas į kitas pamokas. Turime integruotą Dievo ir pasaulio pažinimo pamoką. Stengiamės išgyvendinti frazę „namų darbai“, vadiname „mano asmeninis darbas“. Mūsų principas – išmokyti vaiką mokytis. Nuo šių metų klasėje dirba mokytojas ir auklėtojas, todėl galime skirti daugiau dėmesio ir nuodugniai išsiaiškinti visus dalykus. Mūsų pradinių klasių vaikai namo nešasi tik skaitymo knygą ir pusryčių dėžutę.

Turėdami du nuolat lydinčius asmenis klasėje, galime be vargo pamokas vesti įvairiose erdvėse. Pavyzdžiui, klinikose, kurios mus noriai įsileidžia.

Mokykla turi gimti manyje, tik tiek, kiek ji gimsta, galiu įgyvendinti jos idėją. Dirbdami daug, atidžiai ir nuoširdžiai galime nulipdyti šedevrus.

 

Tartasi, pastebėta, nuogąstauta…

 

„Visos dienos mokyklos esmė – ne pailginti laiką. Čia iškyla prasmės klausimas…Todėl ir nesinori susitikimo užbaigti vien tik pranešimais ir geraisiais pavyzdžiais. Labai svarbi greita reakcija į Visos dienos mokyklos kūrimo temą ir šiandien išgirstas žinias“, – konferencijos dalyvius pasisakyti ragino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Pirmasis savo pastebėjimus išsakė A. Kunigonis: „Išgirdus apie Visos dienos mokyklos modelį, kilo baimė, kad nebūtų apsiribota tik mažais miestais ar orientuotasi į tam tikrą socialinę grupę. Visos dienos mokykla yra reikalinga visiems. Gera išgirsti užsienio patirtį šiuo klausimu, visgi, mano manymu, turime kurti savą ir autentišką mokyklą.“

 

„Mus džiugina Visos dienos mokyklos modelis. Manome, kad tai labai artima Geros mokyklos koncepcijai. Neabejoju, kad ilgosios dienos mokyklos modelis netrukus bus patvirtintas ir dovanos įrankius, priemones mokykloms, kurios siekia kurti savitą ugdymo modelį. Lietuvos tėvų forumą džiugina tai, kad bus galimybė derinti integruotos dienos veiklas, laikas nebus suspaustas, tad rytą bus galima pradėti draugišku arbatos gėrimu… Smagu girdėti ir tai, kad mokykla bus atvira, be sienų, o socialiniai partneriai laukiami. Mokiniai galės mokytis savireguliacijos principų, o ne tik vykdyti paliepimus ir tilpti į grafikus. Bet iš tiesų, kaip jau minėjo Šv. Juozapo mokyklos vadovė, tokią mokyklą visi turime „įkurti savo smegenyse“, tik tada galėsime ją statyti iš tikrųjų“, – pastebėjo Lietuvos tėvų forumo atstovė Jolanta Lipkevičienė.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Rita Sketerskienė teigė: „Ministerijos ne teikia paslaugas, o kuria teisinę bazę. Paslaugas teikia savivaldybės. Sveikatos ministerijos noras, kad kiekvienoje savivaldybėje sveikatos skyriai dirbtų ranka rankon su švietimo skyriais ir ieškotų sprendimo būdų dėl visų sveikatos priežiūros paslaugų. Kas nori dirbti, tam teisės aktai netrukdo. Du sektoriai turime susitarti dėl tam tikrų minimalių normų, kad vaikams būtų užtikrintos patogios sąlygos: klausimas, ar higienos normas reikia pritaikyti visos dienos mokyklai, ar mokyklą – higienos normoms?..“

 

Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos atstovo, mokiniai palaiko Visos dienos mokyklos modelį ir jo laukia. „Mokiniai nemėgsta mokyklos tik dėl to, kad namų ruošos parsineša daugiau, nei tenka dirbti mokykloje. Visos dienos mokykla liudija apie tai, kad namų darbai bus atliekami mokykloje. O jei dar šalia to gausime papildomų naudingų dalykų – puiku“, – pasidžiaugė jis.

 

Viceministras provokavo konferencijos dalyvius diskutuoti: „Visos dienos mokykla – pynė, supinta iš daugybės skirtingų gijų. Į kokių problemų sprendimą turėtų būti orientuotas buvimo laiko mokykloje pratęsimas?“

„Vaikams mokykla nerimą kelia todėl, kad turi kažkuriuo metu atsiradusių spragų, kurios tęsiasi metai iš metų. Tada išėjimas iš mokyklos tampa didžiausia švente, nes pagaliau visa tai baigėsi. Visos dienos mokykla, manyčiau, gali padėti, kad tokių spragų niekada neatsirastų, o tiems mokiniams, kurie jų turi, – jas užpildyti“, – pastebėjo Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas.

 

Pasak J. Lipkevičienės, Visos dienos mokykla turėtų išspręsti santykių ir nuolatinio skubėjimo problemas. „Kiekvienas sveikas vaikas turi bent vieną talentą, tačiau kiek vaikų šiandien laiko save visiškais nevykėliais, nes nespėja beprotišku tempu?.. Manome, kad integruojant formalias ir neformalias veiklas atsiras sustojimo ir įsiklausymo momentų“, – sakė ji.

 

Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė Aušra Burbienė pastebėjo, kad šis modelis labai glaudžiai susisies su etatiniu apmokėjimu ir mokyklų savarankiškumu: „Jeigu mokykloms, norinčioms dirbti pagal šį modelį, bus leidžiama veikti visiškai savarankiškai (nes pajus didžiulį mokytojų trūkumą), tada jose galėtų dirbti pedagoginio išsilavinimo neturintys žmonės. Taip turėtume galimybę į pagalbą pasitelkti studentus, neformalaus ugdymo institucijų žmones, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo, bet mums būtų labai reikalingi ir naudingi. Ugdymo institucijos turėtų būti suinteresuotos, kad būreliai ateitų į mokyklas ir taptų socialiniais partneriais.“

 

A. Kunigonis atkreipė dėmesį į Visos dienos mokyklos mokinių amžių: „Jeigu mokykla turės galimybę apsispręsti, kokio amžiaus vaikams organizuoti visos dienos mokyklą, manyčiau, būtų įdomu sužinoti, kaip funkcionuotų visos dienos mokykla nuo 1 iki 12 klasės. Kalbant apie privalomumą, tai neabejotinai negali būti privaloma. Mūsų tikslas auginti sąmoningą žmogų.“

„Manau, kad 11–12 klasės yra ta mokinių grupė, kuriai labiausiai reikia visos dienos mokyklos, ypač rengiantis egzaminams“, – pritarė Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas.

„Mes taip pat manome, kad toks mokyklos modelis neturi būti privalomas. Svarbu, koks bus mikroklimatas tokiose mokyklose ir kaip bus pritaikytos erdvės. Būnant mokykloje visą dieną, turi atsirasti erdvės poilsiui, kūrybai ir pan. Paaugliai ieško mokytojų-lyderių, kurie norėtų su jais būti vakarais, kalbėtis apie įvairius gyvenimiškus dalykus, ieškoti atsakymų ir pan. Visos dienos mokyklos poreikis – akivaizdus“, – sakė J. Lipkevičienė.

 

„Įgyvendinant Visos dienos mokyklos modelį labai svarbu užtikrinti, kad nevyktų konkurencija tarp šalia esančių institucijų. Ypač tai gali vykti tarp institucijų, kurios finansuojamos iš skirtingų šaltinių. Manau, derėtų sujungti paslaugas ir jas pakviesti į mokyklą, kad mokykla taptų visų galimų veiklų centru“, – apie galimas problemas prakalbo R. Sketerskienė. Jos pastebėjimui oponavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Pabedinskienė: „Turi vykti partnerystė, bet dienos centrai veikia už mokyklos ribų, manome, kad vaikams pakeisti aplinką yra į naudą. Jeigu dienos centras jau įsteigtas, nematau reikalo, kodėl jį reikėtų kelti į mokyklą, bet jei toks centras dar neveikia, jo funkcijos būtų galimos ir mokyklose. Taip pat vargu, ar muzikos ir sporto mokyklos galėtų persikelti į bendrojo ugdymo mokyklas?.. Svarbiausia, kad paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų vaiko poreikius.“

 

Visos dienos mokyklos modelis abejonių kėlė ir Visagino savivaldybės atstovei: „Jeigu manote, kad sukursite naujų erdvių, pristatysite naujų sofučių ir bus puiku, klystate. Nesuprantu, kam reikia griauti tai, kas jau sukurta. Mūsų savivaldybėje puikiai veikia mokyklų ir popamokinių institucijų tinklas, infrastruktūra gerai išplėtota. Vaikai po pamokų skuba į įvairius būrelius, centrus, kur vyksta jų užimtumas. Į veiklas įtraukta daugiau kaip 90 proc. vaikų. Nemanau, kad turėtume sekti paskui šūkį „Visi kuriame Visos dienos mokyklą“.“

 

G. Kazakevičius nuramino, kad nekalbama apie visuotinį pertvarkymą. „Mąstome, kaip per įvairius mechanizmus būtų galima atverti ugdymą visiems skirtingose vietose. Siekiame sukurti galimybes, o ne kažką griauti“, – pabrėžė viceministras, kurio žodžius dar kartą užtvirtino ŠMM Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė: „Visos dienos mokykla nebus kuriama „iš viršaus“. Tikime, kad Visos dienos mokykla prasidės pačių mokyklų iniciatyva. Ministerijos įsipareigoja teikti pagalbos instrumentus. Pažiūrėję, ką jau turite, ir pridėję tai, ką siūlome, turėsite susikurti savo unikalią, gerą mokyklą. Kiekviena mokykla turi atspindėti jūsų regiono šeimų poreikius. Viena iš mūsų siūlomų pagalbų – tai paketas psichologinių paslaugų. Taip pat numatyta steigti mokytojų padėjėjų etatų. Nutarta pradėti nuo europinių projektų, per kuriuos bus organizuojama daug įvairių mokymų mokytojams, kaip dirbti su skirtingais vaikais ir pan. Kai keliamas klausimas apie konkurenciją tarp esamos infrastruktūros, manome, kad čia padėti galėtų Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Kiekviena mokykla savarankiškai turės atrasti savo modelį ir paskirtį.“

 

Visos dienos mokyklos modelis, panašu, priimtinas daugeliui: valdžios institucijoms, mokyklų vadovams, mokytojams, tėvams ir netgi mokiniams. Kai kur gerosios praktikos jau vyksta sava iniciatyva, tačiau kai kur ir įsivaizduoti tokią mokyklą sunku… Reikia nueiti ilgą kelią, kad šis projektas būtų įgyvendintas visur, kur jo reikėtų… O uždavinių – visa šūsnis: lėšos erdvėms pritaikyti ir reikiamoms priemonėms įsigyti, užtikrinamas Visos dienos mokyklą lankančiųjų pavėžėjimas, mokinių ir jų tėvų poreikius atitinkantys specialistai, kvalifikacijos mokymai mokytojams ir t. t. Ar atsiras asmeninių iniciatyvų ir kaip visa tai veiks praktiškai?..

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (8)

  • Mama

    Priimtinas Lietuvai būtų nebent 1 modelis. Iš ryto, kaip įprasta, pamokos, po pietų – veiklos neprivalomos. Tuomet nebūtų diskriminacijos – norintys tokių dienų bus patenkinti jas turėdami, o galintys ir norintys dirbti su vaikais patys, turintys galimybę vaikus ugdyti šeimoje – namuose, išvykose ir t.t. galės su vaikais būti pamokoms pasibaigus.

  • Mindaugas

    Oi kiek dalyvių susirinko… vejų pasuokt…

  • Valenta

    šauni idėja… teko susipažinti su Čekijos panašiu modeliu… teko ir pačiai dirbti PANAŠIAI… su pradinukais.. Tėvai patenkinti, vaikams jokių namų darbų, veiklos įvairios… ŠAUNU….

  • Ingrida

    Ideja puiki Suomijoje.Adaptuota Lietuvai ji atrodys taip:uz tuos pacius pinigus viena (jokiu asistentu,ar padejeju nebus,nes „nera pinigu”) mokytoja bus su mokiniais iki vakaro.Tada balansuodama ant nervinio issekimo ribos naktimis ruosis naujai darbo dienai,taisys mokiniu darbus,o jei kas nutiks vaikams-parkris,trenks viens kitam,visada bus kalta mokytoja.VISADA.Nes tada jau tevai tikrai gales sakyt „MOKYKLA KALTA. JIS NAMIE TIK MIEGA.”
    Taip mes pribaigsim tuos likusius mokytojus.Ir visiems bus ramu.

    • wef

      O taip, visos mokyklos, kurios dabar taiko tokį modelį, jaučia labai didelį mokytojų stygių :)))))))))))) Gal pasidomėkite prieš kvailystes rašant?

  • Giedrė

    Idėja gera, norai dideli, tačiau galimybės….. man tai primena animacinį filmuką apie PAŽADUKĄ. Jis kiekvieną kartą sakydavo – dabar bus taip, tačiau padaryti yra sunkiau nei pasakyti. Daryti turėjo kiti, o jis su nauja idėja vėl „dabar bus taip”.

  • Regina

    Visos dienos modelis su vienokia ar kitokia alternatyva, manyčiau, yra patrauklus daugumai ugdymo proceso dalyvių. Gera mokykla – visų sąmoningų visuomenės piliečių siekiamybė – tai ir savarankiška mokykla, galinti rinktis tai, kas jos bendruomenei atrodo reikalinga, naudinga, priimtina, pažangu, o svarbiausia – tai, kas kuria sąlygas ir aplinką jaustis normaliai gerai, jaustis žmogumi. Taigi, savarankiškai gerai mokyklai jokiu būdu negalima nei primesti vienokio ar kitokio gyvenimo joje, jos darbo, veiklos modelio „iš viršaus“, nei spausti būtinai, it rikiuotėje, lygiuotis į „viršuje“ numatytus tikslus ir iškeltus uždavinius. Savarankiška gera mokykla tuo ir gera, kad joje ilgesnį ar trumpesnį laiką (prieš ar po formalaus ugdymo pamokų) norisi būti, ateiti anksčiau, likti iki vėlumos, nes būtent čia randi galimybių „atrasti save“, įsitraukti į mėgstamą veiklą, tapti bendraminčių rato nariu, kurti, tobulėti, suprasti, kad galima mokytis ir mokyti kitaip, sulaukti pagalbos ir ją pasiūlyti kitiems, nenuobodžiauti, sužinoti kažką naujo…
    Be abejo, jau nuo seno žinomi mokyklose veikiantys būreliai, kai kur jau seniai puikiai teikiamos neformaliojo ugdymo paslaugos dienos centruose ar kitokiose struktūrose… Betgi savarankiška gera mokykla – tai ir racionaliai mąstanti mokykla: jei tinka, patogu, kodėl gi mokykloje teikiamų paslaugų nederinus su teikiamomis „iš šalies“? Būtų puiku „nesipjauti“ dėl pranašumo ir neišsemiamos finansavimo temos niuansų. Būtų puiku, jei didžiausia siekiamybė būtų mokinio, mokytojo, mokyklos vadovo, kitų mokyklos bendruomenės narių, socialinių partnerių, neformaliojo ugdymo institucijų specialistų tarpusavio pasitikėjimas, geranoriškumas, žmogiški santykiai, puiki savijauta savo mokykloje. O vadžios uždavinys – sudaryti visam šiam stebuklui sąlygas ir netrukdyti savarankiškai veikti.

  • Mokytojas Bitautas

    Šiandienos švietimo „bomba”. Dalykas prie kurio jau seniai eina valstiečiai vos tik atėję į valdžią, bet kaip matyti per 1 metus su viršum nieko nepadarė kas pagerintų mokytojų padėtį. Tikiuosi, kad pirmiausia atras lėšų mokytojų darbo užmokesčio didinimui, nes jis jau dabar prie darbartinės infliacijos su 500 eur. mokytojas ne apie sėdėjimą mokykloje iki 17.00 val. svajoja. Darbo užmokestis nedelsiant turi didėti dvigubai, o tada galima kalbėti apie visą dieną mokykloje.