Visagino patirtis: turėjo imtis sprendimų, kad neprarastų ir vaikų, ir ugdymo kokybės

Nemažai šalies savivaldybių šiuo metu intensyviai ruošiasi rudeniui – diskutuojami, dėliojami mokyklų tinklo stiprinimo planai. Visagine jokių pokyčių nebeplanuojama, sako šio miesto švietimo įstaigų pertvarkymo architektė Asta Sieliūnienė.

 

A. Sieliūnienė, kuri 17 metų vadovauja savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriui, pažymi, kad esminiai Visagino mokyklų tinklo pertvarkymai buvo pradėti vykdyti dar 2012 metais, o dabar jau matomi teigiami šių pertvarkų rezultatai.

 

„Mūsų savivaldybė yra kitokia nei dauguma šalies savivaldybių. Organizuodami ugdymą, planuodami mokinių srautus mes turime atsižvelgti ir į mokinių teisę pasirinkti ugdymo kalbą – lietuvių ar rusų. Nedidelėje savivaldybėje mokiniai išsiskaido ne tik pagal ugdymo programas, bet ir pagal kalbą“, – sako A. Sieliūnienė.

 

Visagino savivaldybėje šiuo metu veikia 5 bendrojo ugdymo mokyklos: dvi mokyklos, kuriose mokomoji kalba yra lietuvių, – tai ilgoji gimnazija ir pagrindinė mokykla, ir trys mokyklos rusų mokomąja kalba – dvi progimnazijos ir išgryninta gimnazija. Mokyklose mokosi nuo 250 iki 500 mokinių.

 

Kaip pasakoja savivaldybės atstovė, esminiai mokyklų tinklo pertvarkymo sprendimai buvo priimti ir įgyvendinti 2012–2015 metais.

 

„Mokyklų pertvarkymo planas buvo parengtas labai apgalvotai, ypatingai daug laiko skyrus diskusijoms, įtraukiant į jo rengimą didelę dalį bendruomenės. Planą įgyvendinome ne drastiškai, staigiai, o labai laipsniškai – mokyklos kasmet vis neformuodavo tam tikros klasės ir taip ilgainiui ugdymo įstaigos „išsigrynino“, – pasakoja A. Sieliūnienė.

Sumažėjo mokinių

 

Viena iš priežasčių, paskatinusi imtis mokyklų tinklo pertvarkos, buvo didžiuliai demografiniai pokyčiai: uždarius Ignalinos atominę elektrinę, mokinių savivaldybėje kasmet mažėjo po bemaž 400.

 

„Mokyklos tuštėjo tiesiog akyse. Sykiu atsirado ir didžiulis lėšų trūkumas. Supratome, kad reikia imtis rimtų sprendimų, nes kitaip prarasime ir vaikus, ir ugdymo kokybę“, – pasakoja pašnekovė.

Asociatyvi Renatos Česnavičienės nuotr.

Iki tinklo pertvarkos savivaldybėje veikė 6 mokyklos: 5 vidurinės ir 1 pagrindinė. Pradėjus reformą, viena mokykla rusų mokomąja kalba buvo prijungta prie akredituotos „ilgosios“ gimnazijos, paraleliai ugdymo įstaigose vyko struktūriniai pokyčiai – vidurinės mokyklos palaipsniui išsigrynino iki progimnazijų, ilgoji gimnazija rusų mokomąja kalba peraugo į keturių klasių gimnaziją.

 

„Mes neuždarėme, nekeitėme mokyklų staigiai, per metus. Leidome mokiniams, vienoje mokykloje pradėjusiems tam tikrą ugdymo programą, čia ją ir baigti, pvz., jei vaikas pradėjo pradinę mokyklą, tai jis toje pačioje ugdymo įstaigoje ją ir baigė, bet mokykla naujų „laidų“ pradinukų jau neberinko“, – aiškina A. Sieliūnienė.

Daug laiko pasiruošti pokyčiams ir dar daugiau pokalbių

 

Sprendimai reorganizuoti mokyklas, darželius bendruomenių paprastai sutinkami labai jautriai. A. Sieliūnienė pasakoja, jog ir Visagine pasipriešinimas rengiamiems pokyčiams buvo didžiulis – buvo net kaltinimų dėl galimų tautinių mažumų teisių pažeidimų.

 

„Mes permainoms ruošėmės ilgai. Pirmiausia sudarėme didelę darbo grupę, į kurią sukvietėme mokyklų administracijų, mokytojų, mokytojų profsąjungų, mokinių savivaldos, tėvų, bendruomenių atstovus. Neteikėme jiems jokių iš anksto apgalvotų siūlymų ar sprendimų. Pateikėme duomenis, statistiką, ataskaitas, analizes ir kalbėjomės, diskutavome. Toje grupėje, visiems dalyvaujant, radosi tie sprendimai ir visas pertvarkos planas. Taip, toks sprendimų priėmimo būdas reikalauja labai daug laiko ir pastangų, bet žmonės skaičiavo, gilinosi ir patys suprato, kokie veiksmai reikalingi“, – sako A. Sieliūnienė. Darbo grupėje priimtus sprendimus jos atstovai dar pristatinėjo ugdymo įstaigose ir dar diskutavo su jų atstovais.

 

Buvo nuolat akcentuojama, jog permainų tikslas yra ne sutaupyti pinigų, ne išsaugoti mokytojų ar direktorių darbo vietas, o sudaryti geriausias sąlygas ugdyti vaikus. Anot pašnekovės, šis argumentas labai padėjo atremti politizuotus, populistinius teiginius, kad bus skriaudžiamos tautinės mažumos ar lietuviai Visagine.

 

„Aš ir visa komanda labai tikėjome, kad šios permainos reikalingos ir atneš gerų rezultatų. Labai daug kalbėjomės su bendruomenėmis, ginčijomės, kartojome, argumentavome, bemaž visoms mokykloms teko priimti ir nemalonių sprendimų, bet dabar galiu pasakyti – pavyko“, – kalba A. Sieliūnienė.

 

Klausiama, kaip mokytojai reagavo į permainas, ji aiškina, jog jie irgi turėjo laiko joms pasiruošti: vieni, išleidę paskutines laidas, nebenukėlinėjo išėjimo į pensiją ir gavo numatytas išmokas, kiti spėjo įgyti kitą kvalifikaciją ir pakeisti darbą, treti pasitobulino ir sutvarkius tinklą dirba pilnu krūviu, gauna normalų darbo užmokestį.

Džiugina mokinių pasiekimai

 

„Mokyklų pertvarka mums leido nebefinansuoti daugiau kaip 500 tuščių mokymosi vietų – tuomet dar buvo kita finansavimo metodika. Tai buvo didžiulės lėšos, kurios buvo išmetamos tuščioms kėdėms mokyklose vietoj to, kad būtų naudojamos ugdymo kokybei, darbo užmokesčiui, priemonėms ir t.t. Mes labai greitai pamatėme, kaip atsitiesė mokyklos“, – dėsto A. Sieliūnienė.

 

Mokytojams reforma ne tik garantavo darbą didesniu krūviu, bet ir suteikė savotišką garantiją, pastovumo jausmą, kad ir kitais mokslo metais jie turės darbą. O nuo šios garantijos priklauso ir mokytojo darbo kokybė.

 

Anot pašnekovės, Visagino mokinių (1–8 kl.) matematikos pasiekimai yra gerokai aukštesni nei šalies vidurkis ir pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rodiklius viršija 2030 m. siektinus rezultatus. Savivaldybėje veikia labai stiprus neformaliojo ugdymo įstaigų tinklas, kuris prisideda prie formaliojo ugdymo pasiekimų, nes vaikams suteikia stiprių papildomų kompetencijų.

 

„Vienas rodiklis mūsų dar nedžiugina: nors per pastaruosius metus pažengėme į priekį, bet mokinių valstybinės kalbos egzaminų rezultatai nėra geri. Tai, suprantama, lemia ir mūsų miesto kalbinis, kultūrinis kontekstas, bet mes dar neprarandame energijos siekti pokyčio ir čia“, – sako A. Sieliūnienė.