Virtualus mokymas(is) keičia įprastą stilių?

Emilija Raukienė
,
Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro vyr. mokytoja

Šiandien nuotolinis mokymas nieko nebestebina, nes tapo kasdienybė. Visos švietimo įstaigų veiklos yra organizuojamos naudojant informacines komunikavimo technologijas. Tam, kad šis procesas vyktų sklandžiau, mokytojas savo kalendoriaus dienotvarkę kelis mėnesius į priekį pildo nuotoliniais kursais, seminarais, konferencijomis. Kaip pasirinkti, kaip planuoti laiką, kai šiandien pasiūla yra didesnė už mokytojo paros laiką? Ar tai tampa problema, o gal kaip tik – neįkainojamu patogumu, kai visur galime dalyvauti vos keliais išmaniojo įrenginio paspaudimais?

 

Jeigu prieš keletą metų jūsų būtų paklausę, kaip įsivaizduojate mokyklą po 20 metų? Daugelis būtumėte įsivaizdavę, kad mokykla niekur nedings, pamokos vyks moderniose klasėse, mokytojai betarpiškai bendraus su mokiniais, o su mokymu susijusi medžiaga suksis elektroninėje erdvėje… Daug svajoti ir prognozuoti neteko, tai tiesiog atsitiko. Visą šį virsmą švietimo sistema įvardijo kaip nuotolinį mokymą(si). Šis reiškinys Lietuvoje nėra naujas, šiuolaikinė nuotolinio mokymo sistema pradėjo formuotis apie 1995 m., jungė nuotolinį (tuo metu vadintą distanciniu) mokymą vykdančių universitetų centrų veiklą. Tuo pačiu metu nuotolinio mokymosi pradmenys atsirado ir bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose veikė nuotolinio mokymo sistema „Virtuali klasė“. Privalomi nuotolinio mokymo(si) elementai yra savarankiškas mokymasis ir parama mokantis. Nuotolinio mokymosi pagrindas – mokymosi atvirumas, galimybė mokytoją ir mokinį išlaisvinti iš laiko bei erdvės apribojimo. Dėl vietos ir laiko lankstumo nuotolinis mokymas lengviau prieinamas visiems žmonėms, kurie nori pagerinti kompetenciją, dalytis nuotolinio darbo atradimais ir sunkumais, su kuriais susiduria kiekvieną dieną.

 

Ne išimtis ir neformalusis vaikų švietimas. Jis yra sudedamoji Lietuvos švietimo sistemos dalis, todėl lygiagrečiai su bendrojo lavinimo mokyklomis sėkmingai tęsia nuotolinio mokymo veiklą. Nuotolinis mokymas(is) ir gerosios patirties sklaida tampa neatsiejama galimybe, todėl kovo mėnesį Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos bendruomenės savo kompetenciją tobulino dalydamosi patirtimi. Įstaigos bendradarbiaudamos su kitomis Klaipėdos („Medeinės“ mokykla, E. Balsio menų gimnazija, A. Brako dailės mokykla) ir Latvijos (Lielvardės apskrities muzikos ir meno, Jūrmalos dailės ir vidurine muzikos mokyklomis) neformaliojo vaikų švietimo įstaigomis dalijosi savo patirtimis tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Ugdymo nuotoliniu būdu patirtys, galimybės, iššūkiai“. Aptartos specialiojo ugdymo teorijos ir praktikos, neformaliojo ugdymo reikšmė specialiųjų poreikių mokinių socializacijoje, informacinių technologijų galimybės dailės pamokoje naudojant programą Photo Collage Maker Photo, rengiant vaikų piešinių parodas, programą Xrecorder – kaip būdą įrašyti nuotolines pamokas. Diskutuota, kaip mokyti mokinius solfedžio „krizinėje“ situacijoje. Pranešėjai pasidalijo patirtimi, kokiomis vizualiomis priemonėmis pavyksta sudominti, motyvuoti vaikus kūrybiškai spręsti menines užduotis, kaip šiuolaikinių technologijų aplinkoje puoselėjamos etninės tradicijos, kaip ugdomas kūrybiškumas bei vertybės nuotolinėse dailės pamokose. Kalbėta, kaip organizuojami nuotoliniai atlikėjų konkursai, kurie jauniesiems atlikėjams yra geriausios platformos muzikavimo įgūdžiams, meniškumui tobulinti, pasitikėjimui įgyti, o nuotolinio dalyvavimo formatas leidžia „tapti žvaigžde“ net neišvykus iš gimtojo miesto.

 

Taip pat ne ką mažesniais atradimais gali pasidžiaugti Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro ir Šiaulių menų mokyklos bendruomenių mokytojai, atskleidę savo nuotolinio darbo paslaptis, kalbėję apie kūrybinę sėkmę, streso valdymą dailės terapijos metodais taikomosios dailės srityje, skaitmeninių ir interaktyvių technologijų naudojimą virtualiose muzikavimo, dainavimo pamokose. Susipažinome, kaip galima atlikti kūrybines ir pažintines keliones šokio pasaulyje naudojant literatūrą ir šokio vingrybes virtualioje erdvėje. Kalbėta ir apie tai, kaip dirbama nuotolinėse teatro pamokose kūrybiškai ieškant mokymo metodų, kokią naudą mokiniams teikia kūrybos džiaugsmas. Tyrinėdami šias temas ir metodiką galime teigti, kad jei mokytojas yra laimingas, jo mokiniai taip pat bus laimingi.

 

Prasminga savo nuotolinio darbo patirtimi pasidalijo ir Palangos moksleivių klubo mokytojų bendruomenė, apie modernius metodus pasakojo mokytojos, dirbančios STEAM srityje. Buvo pristatytos veiklos ir metodika dirbant virtualiai su robotika, programavimu ir įdomiąja laboratorija. Visi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria kiekvienas mokytojas, yra neatsiejama darbo dalis. Ieškodami, tyrinėdami ir nebijodami klysti, niekada nestovėsime vietoje, tai spartina žmogaus augimo procesą. Nesėkmės – tai galimybės tobulėti ir spyris, kuris veda link asmeninio augimo ir savęs pažinimo. Mokytojau, būk įdomus sau – tavimi domėsis mokiniai ir visas pasaulis!

 

Vidūno Kulikauskio nuotr.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *