Vincas Palukaitis – „Vieversėlio“ – pirmojo lietuviškų dainų rinkinėlio mokykloms autorius

Jūratė Tamulytė Jagminienė
,
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines.

 

Vincas Palukaitis (1855–1932)

V. Palukaitis gimė 1855 m. gruodžio 14 d. Skindeliškės kaime, Antanavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Pradinį mokslą įgijo iš vyresniojo brolio. Mokyklą pradėjo lankyti gana vėlai – jau būdamas šešiolikos. 1877 m. baigė garsiąją Veiverių mokytojų seminariją, veikusią nuo XIX a. II p. iki Pirmojo pasaulinio karo ir tuo metu tapusia svarbiausiu naujosios lietuvių inteligentijos centru. Įdomu tai, kad mokytojų seminarijoje, tarp daugybės dėstomų dalykų, ypač daug dėmesio skirta muzikiniam ugdymui – net šešios ar septynios pamokos per savaitę. Į seminariją buvo priimami tik muzikinę klausą turintys jaunuoliai, tad nenuostabu, kad muzikinis išsilavinimas turėjo ypatingos reikšmės tolesnei daugelio seminarijos auklėtinių pedagoginei karjerai. Veiveriečiai V. Palukaitis, broliai Juozas ir Antanas Vokietaičiai, Vincas Bacevičius, Kazys Lekeckas, Ksaveras Sakalauskas, Justinas Strimaitis, Karolis Grinkevičius, Juozas Geniušas, Antanas Kučingis ir kiti daug prisidėjo prie krašto muzikinio švietimo, rašė ir publikavo straipsnius teoriniais muzikinio ugdymo klausimais, leido vadovėlius, organizavo mokyklų ir suaugusiųjų chorus.

Drąsus suvalkietis, kuris mokė vaikus lietuvių kalbos

 

Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, V. Palukaitis pradėjo mokytojauti Kapčiamiesčio pradinėje mokykloje. 1881 metais buvo perkeltas į Vilkaviškio pradinę mokyklą, kurioje net 18 metų dirbo vedėju, iki 1899-ųjų. V. Palukaitis buvo drąsus žmogus. Jis pirmasis išdrįso savo mokykloje mokyti vaikus lietuvių kalbos ir vienas pirmųjų, tarp Vilkaviškio lietuvių, žadino jų politinę sąmonę. V. Palukaitis ne kartą lankėsi Prūsijoje ir iš ten, į Lietuvą gabeno draudžiamą literatūrą, tarp mokinių platino „Aušrą“, „Varpą“, „Ūkininką“ bei kitą draudžiamą spaudą. Aktyviai bendradarbiavo šių laikraščių leidyboje, buvo Vinco Kudirkos techniniu padėjėju ir bičiuliu, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. Priklausė „Sietyno“ knygnešių organizacijai.

Už tokią veiklą V. Palukaitis ilgą laiką buvo žandarų sekamas, bet neįkliūdavo, nes gerai sutarė su gubernijos mokyklų vadovybe. Tačiau, prasidėjus „Sietyno“ knygnešių organizacijos narių suėmimams, žandarai krėtė ir V. Palukaičio namus, deja, rado du atvirukus su Michailo Muravjovo karikatūromis. 1899 m. jis buvo suimtas, teistas, kalintas Marijampolės kalėjime, tačiau bylos jam sudaryti nepavyko, bet mokytojo vietos jis neteko. Kurį laiką vertėsi privačiomis pamokomis. Negaudamas darbo Suvalkijoje, V. Palukaitis persikėlė į Kėdainius.

Visuomenininkas

 

V. Palukaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos mokytojų sąjungos kūrimosi veikloje. 1905 m. jis pirmininkavo pirmajam Lietuvių mokytojų suvažiavimui, kuriame buvo svarstomas vadovėlių mokykloms klausimas, išrinktas vadovėlių konkurso komitetas, kurį sudarė: Tomas Ferdinandas Žilinskas, Felicija Bortkevičienė ir Ona Pleirytė. Tais pačiais metais V. Palukaitis kalbėjo Didžiajame Vilniaus Seime lietuviškų mokyklų kūrimo klausimais. Buvo aktyvus ir 1907 metais Jono Basanavičiaus iniciatyva įkurtos Lietuvių mokslo draugijos narys. Bendradarbiaudamas „Varpe“, „Ūkininke“, „Vienybėje Lietuvininkų“, „Viltyje“, „Mokykloje“ V. Palukaitis straipsnius, eilėraščius pasirašinėjo Ylos, Krivulės, Žmogaus, V. Spraulio ir kitais slapyvardžiais. Nuolatos jautė, kad yra sekamas carinės valdžios, jam uždrausta mokytojauti. V. Palukaitis buvo priverstas palikti Lietuvą. Jis, kaip daugelis to meto lietuvių inteligentų, persikėlė gyventi į Varšuvą, ten dirbo buhalteriu vienoje iš A. Nobelio įkurtų firmų.

„Vieversėlis“ gimė Lenkijoje…

 

Mokytojas V. Palukaitis Varšuvoje įsteigė lietuvių kalbos kursus, buvo vienas iš Lietuvių savišalpos draugijos organizatorių. Prie draugijos subūrė lietuvių chorą, o chorui vadovauti pakvietė Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Nenurimstantis suvalkietis, visą savo laisvalaikį leisdavo su lietuviais, rašė įkvepiančius eilėraščius ir dainas. 1909 m. savo lėšomis V. Palukaitis kartu su M. K. Čiurlioniu Varšuvoje išleido 23 dainų rinkinį „Vieversėlis“ – pirmą lietuviškų dainų rinkinėlį mokykloms. Iš šio rinkinio po visą Lietuvą pasklido V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, išpopuliarėjo kitos dainos: „Pulkim ant kelių“, „Aš padainuosiu dainų dainelę“, „Šaltyšius“. 1905 m. V. Palukaitis V. Spraulio slapyvardžiu parašė muziką ir žodžius dainai „Kilkim“, kuri 1908 m. išspausdinta Varšuvoje atskiru leidinuku ir pavadinta „Daina 1905 metų“. Šis patriotinis kūrinys ypač populiarus buvo tarp jaunimo, dainuojamas visur, kur tik daugiau susiburdavo lietuvių. Vienas iš aštuonių posmelių skamba:

Aukštaičiai, Žemaičiai

Tik kilkim, kaip vienas:

Tvirti, stiprūs tapę,

Kaip ąržuols, kaip plienas

Prikelsim Tėvynę lengvai.

 

Gyvenant Varšuvoje, nepailstančiam mokytojui niekada netrūko veiklos – Lenkijos sostinėje jis organizavo lietuviškas pamaldas, subūrė per 450 tikinčiųjų varšuviečių lietuvių parapiją – tai buvo tarsi nauja tautiečių bendravimo forma, nublokštiems toli nuo gimtųjų namų, nuo Lietuvos.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Varšuvą užėmus vokiečių kariuomenei, V. Palukaitis pasitraukė iš Lenkijos ir grįžo į Vilnių, dirbo Lietuvių draugijoje, nukentėjusiems dėl karo šelpti.

 

Nuotraukos iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių

Laikinojoje sostinėje

 

1920 m. V. Palukaitis apsigyveno Kaune ir tęsė pedagoginę veiklą. Du metus mokytojavo netoli Kauno esančioje Vaišvydavos pradinėje mokykloje. Vėliau Lietuvos Respublikos švietimo ministerija skyrė jam Kauno miesto ir apskrities pradinių mokyklų instruktoriaus, o kiek vėliau inspektoriaus pareigas. Šios pareigos buvo sunkios ir atsakingos. Reikėjo rūpintis naujų lietuviškų mokyklų kūrimu, mokymo priemonėmis, vadovėliais, metodiniais leidiniais, skirtais mokytojų darbui ir kita. Visą tą darbą jis dirbo su dideliu atsidavimu ir atsakomybe.

V. Palukaitis rado laiko ir visuomeninei veiklai – buvo Šaulių sąjungos Kauno skyriaus kontrolės komisijos narys.

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga, daug garbingų žmonių apdovanoti už nuopelnus Lietuvai, vyriausybė įteikė jiems Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinus. Tarp apdovanotųjų – ir garsus pedagogas, mokytojų sąjungos narys V. Palukaitis.

 

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas V. Palukaičio istorinis palikimas: dokumentai, rankraščiai, dainų sąsiuviniai, leidiniai ir kt.

Iškilus Suvalkijos sūnus V. Palukaitis, pačiais sunkiausiais Lietuvai istoriniais periodais, drąsiai nešė lietuvišką žodį ir dvasią, žadino politinę sąmonę, kėlė tautinį sąmoningumą ne tik tarp vilkaviškiečių, bet ir visoje Lietuvoje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.