Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė – apie kasdienius darbus ir karantino patirtis

Lina Jakubauskienė

Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (Vilniaus PPT), įkurta 1996-ųjų birželio 1-ąją, šiais metais atšventė 25-erių metų veiklos sukaktį. Vienos pirmųjų Lietuvoje Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų moto – pažinti vaiką, tikėti juo ir jam padėti.

Pagalba – kuo ankstyvesnė

 

Tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė pasakoja, kad Vilniaus PPT steigimo iniciatoriai buvo psichologas Antanas Valantinas, vėliau tapęs pirmuoju tarnybos direktoriumi, taip pat su vaikais dirbę specialistai. Šią idėją palaikė ir įgyvendinti padėjo tuometis Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Valdemaras Kaupinis. „Pradžia nebuvo lengva – nepriklausomybės pradžia, daug ko trūko. Tarnyboje pirmiausia įdarbinti specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, gydytojas neurologas, psichiatras. Per 25-erius metus specialistų skaičius gerokai išaugo“, – dėsto R. V. Pivorienė. Pasak jos, prioritetinė Pedagoginės psichologinės tarnybos veiklos sritis – pedagoginis psichologinis vaiko įvertinimas, kurio tikslas – kuo anksčiau nustatyti specialiuosius ugdymosi poreikius, jei reikia, paskirti vaiko poreikiams pritaikytas ugdymosi programas, specialistų pagalbą. PPT specialistai bendradarbiauja su ugdymo įstaigų pedagogais, teikia informacinę ir konsultacinę pagalbą vaikams, tėvams, globėjams bei rūpintojams ir pedagogams, vykdomos prevencinės programos.

Vaikus tiria itin atsakingai

 

Į PPT atvyksta skirtingo amžiaus vaikai, vis dėlto daugiausia problemų, anot R. V. Pivorienės, išryškėja vaikui pradėjus lankyti mokyklą, mokantis rašyti, skaityti, skaičiuoti: „Dabar pedagogai turi nemažai žinių, kaip padėti ugdymosi sunkumų turinčiam vaikui, todėl pirmiausia jo problemas bando spręsti patys, bendradarbiaudami su tėvais. Jie aiškinasi, dėl ko vaikui sunku mokytis, ieško tinkamų ugdymo formų, metodų. Mokytojai šioje srityje nėra ar bent neturėtų būti beraščiai, šiuo metu yra sudarytos sąlygos nuolat gilinti savo žinias įvairiuose mokymuose. Kai atvejis sudėtingesnis, pedagogui neužtenka kompetencijų ar norima pasitarti, kreipiamasi į Vaiko gerovės komisiją, kuri veikia kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Čia vaiko patiriamus sunkumus aptaria skirtingi mokykloje dirbantys specialistai. Esant kompleksinių problemų, Vaiko gerovės komisija rengia dokumentus ir siunčia mokinį konsultacijai į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Be abejo, tam būtinas tėvelių sutikimas.“

 

PPT vaikas lankosi keletą kartų, jį vertindami dirba keturi ar penki specialistai – specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, logopedas, psichologas, gydytojas neurologas. Prireikus konsultuojamasi ir su psichiatru. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Vaiko raidos centru, Psichikos sveikatos centrais, šeimos gydytojais. Nustatę sunkumus, su kuriais mokydamasis susiduria vaikas, visų pirma remiamės kiekvieno galiomis, žiūrime, kaip padėti vaikui kompensuoti turimas negalias, sutrikimus ar sunkumus, suteikti galimybę patikėti savimi“, – pabrėžia Vilniaus PPT vadovė. Jos teigimu, išvadas PPT specialistai priima tik kruopščiai viską apsvarstę ir išnagrinėję. Jei vaiką vertinusiai komandai kyla neaiškumų, atvejis aptariamas platesniame specialistų rate. Tarnyboje du kartus per mėnesį vyksta kompleksinių pedagoginio psichologinio vertinimo atvejų aptarimas, savotiškas konsiliumas, kur analizuojama specialistų komandos pateikta medžiaga.

Išvada nėra dogma

 

R. V. Pivorienės teigimu, bet kokie sprendimai PPT priimami vaiko naudai: „Po metų ar dvejų būtinai skiriame papildomą vertinimą, kad išvengtume klaidų. Mokykla ar tėvai, pastebėję vaiko pokyčius, padidėjusius sunkumus ar situacijos pagerėjimą, savo iniciatyva gali vėl kreiptis į tarnybą.“ Įvertinus patiriamus sunkumus ir galias, kiekvienam vaikui parenkamos ugdymo programos. „Ugdymo programų pritaikymą skiria tik PPT specialistai. Visas rekomendacijas teikiame įvertinę vaiką, remdamiesi medikų, mokyklos pedagogų ir specialistų, tėvelių pateiktomis žiniomis apie mokinį. Mokyklų, į kurias nukeliauja mūsų parengta pažyma, pedagogai privalo atsižvelgti į mūsų rekomendacijas, taikyti jas praktikoje, toliau stebėti vaiką. Be abejo, mūsų specialistų išvada nėra dogma, nes vaiko raida, pokyčiai vyksta nuolat“, – sako R. V. Pivorienė.

Prireikus PPT specialistai vyksta į ugdymo įstaigas, padeda pedagogams, konsultuoja juos ypač sudėtingais atvejais vietoje. Į tarnybą konsultacijų, aptarti atvejų atvyksta ir mokyklų Vaiko gerovės komisijų specialistai.

Svarbus ryšys su tėvais

 

Pažyma apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius įteikiama tėvams, pagal galiojančius teisės aktus ją reikia pristatyti į mokyklas. „Pasitaiko, kad tėvai neskuba pažymos atsiimti, nors PPT specialistų vertinimas baigtas. Kartais ateina po trijų, keturių mėnesių, pusmečio ar net metų. Priežastys būna įvairios – vieni tėvai išties nepakankamai rūpinasi savo vaikais, kitiems kyla baimių, kad mūsų vertinimas gali vaikui ne padėti, bet pakenkti. Kitiems baisu sužinoti tiesą apie savo vaiko sunkumus, jie linkę laukti, galbūt visas bėdas išaugs. Tėvams neretai būna sunku pripažinti, kad jų sūnus ar dukra turi sutrikimų, todėl specialistai siekia kuo nuodugniau supažindinti tėvelius su vertinimo išvadomis, rekomendacijomis, atsakyti į klausimus, padėti įveikti  nerimą“, – dėsto R. V. Pivorienė.

 

Pasak jos, kuo greičiau tėvai supranta, priima vaiko problemą, kuo anksčiau pradeda bendradarbiauti su ugdymo įstaigos specialistais, pedagogais, tuo geriau jų vaikui. Vis dėlto Vilniaus PPT direktorė ragina pedagogus nesmerkti tėvų, jei jie priešinasi siunčiami į tarnybą ar laiku neatneša joje gautų išvadų: „Turėtume būti kantrūs, empatiški, suprasti tėvų baimes ir nerimą, bet kartu ir atsakingai siekti padėti jiems priimti būtinus sprendimus.“

Karantinas turėjo įtakos visiems

 

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija, paskelbtas karantinas, būtinybė izoliuotis daug ką pakeitė visų žmonių gyvenimuose. Kito ir Vilniaus PPT veikla. Reikėjo organizuoti darbą naujomis, nepatirtomis sąlygomis, pritaikyti prioritetines veiklas naujai realybei. Per pirmąją karantino bangą tarnybos specialistai mokėsi dirbti nuotoliniu būdu, vaikų pedagoginis psichologinis vertinimas nevyko, nes tam reikalingas ilgalaikis kontaktas. „Žinoma, mūsų darbuotojai nesėdėjo sudėję rankų. Jie rengė išvadas jau įvertintiems vaikams, konsultavo mokyklų specialistus, tėvus, vaikus telefonu ar internetu, vedė mokymus nuotoliniu būdu, patys dalyvavo kvalifikacijos kėlimo seminaruose, rengė metodines priemones. Vyko daug konsultacijų su kitų savivaldybių specialistais, mokyklų Vaiko gerovės komisijomis, kartu aptardavome sudėtingesnius atvejus“, – dėsto Vilniaus PPT direktorė.

 

Ji pasidžiaugia, kad karantinas tarnybos komandą ypač sutelkė, nors ir visiems tapo nemenku išbandymu: „Situacija buvo nežinoma, kėlė daug nerimo. Į visus pokyčius stengėmės greitai reaguoti. Neskaičiuodami darbo valandų dirbo ne tik specialistai, bet ir techninis personalas. Sulaukėme padėkų už laiku parengtą ir interneto svetainėje pateiktą metodinę medžiagą. Džiaugiamės, kad ji buvo  naudinga ir reikalinga.“

 

Autorės nuotraukos

Prieš rugsėjo 1-ąją Vilniaus PPT specialistai parengė atmintinę „Į ką svarbu atkreipti dėmesį, grįžtant po karantino į mokyklas“, skirtą pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams. Joje atkreiptas dėmesys į galimus iššūkius, grįžus prie kontaktinio vaikų mokymo, taip pat pateiktos rekomendacijos jiems įveikti. Nepaisant karantino metu patirtų sunkumų, PPT specialistai įgijo naujų kompetencijų, praplėtė darbo, paslaugų teikimo formas. Jos ypač aktualios veiksmingiau organizuojant darbą, taupant specialistų ir klientų laiką. Ateityje ketinama dažniau organizuoti nuotolines konsultacijas pedagogams, susitikimus su mokyklų Vaiko gerovės komisijomis, mokymus, konsultacijas tėvams.

Nuotolinis mokymas turės įtakos ateityje

 

Pasak R. V. Pivorienės, vieniems vaikams nuotolinis mokymas sekėsi lengviau, kitiems – sunkiau. „Kai kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvai sako, kad nuotolinis mokymas buvo netgi geriau, kiekvienas atvejis – labai individualus. Vis dėlto galima prognozuoti, kad labiausiai nukentėjo 2020-ųjų pirmokėliai, kuriems mokyklos lankyti beveik neteko. Jie taip ir nesužinojo, kas yra mokykla, neišmoko struktūruoti savo veiklos, klasėse nesusikūrė bendruomenės. Dėl to ateityje gali kilti daugiau bėdų. Ne ką lengviau buvo ir vaikams, perėjusiems iš pradinės į penktą klasę, kai keitėsi mokymo sistema, mokytojai. Sudėtinga buvo ir iš progimnazijos į gimnaziją perėjusiems mokiniams, kur permainos taip pat yra esminės“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Dalis vaikų per koronaviruso pandemiją susidūrė ir su šeimos narių ar kitų artimųjų netektimis, jiems tai buvo didžiulė psichologinė trauma. Vilniaus PPT direktorė pastebi, kad jau per antrąją karantino bangą padidėjo psichologinės pagalbos poreikis. „Tai, kaip vaikai išgyveno šį sunkų laikotarpį, daug priklausė ir nuo jų artimos aplinkos, santykių šeimoje, tėvų gebėjimo prisitaikyti, naudotis išmaniosiomis technologijomis, bendradarbiauti su mokykla, specialistais. Manau, yra vaikų, kurių specialieji ugdymo poreikiai per karantiną nebuvo pastebėti – pedagogams per nuotolį matyti kiekvieną vaiką buvo sudėtingiau. Be abejo, nerimą kelia emocinė vaikų, ypač paauglių, būsena dėl išgyventos socialinės atskirties, labai vienpusiško ar per karantiną nutrūkusio bendravimo. Manau, visa tai turi įvertinti pedagogai ir tėvai, kad būtų išvengta sunkių pasekmių ateityje“, – teigia R. V. Pivorienė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *