Vilniaus mokyklos išbando nuolatinio tobulinimo metodiką. Nyderlandų patirtis

Jurgita Zinkienė
,
Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija
Šarūnas Gerulaitis
,
Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto doktorantas

VšĮ Vilniaus švietimo pažangos centras įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Vilniaus pokyčių mokyklos“, kuriame dalyvauja dešimt Vilniaus miesto mokyklų, iki 2023 m. gruodžio mėnesio siekiančių pokyčių ir tobulinančių pasirinktas mokinių pasiekimų sritis, auginančių mokinių pažangą.

 

Penkios projekte dalyvaujančios mokyklos – Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija, Vilniaus „Žiburio“ ir Filaretų pradinės mokyklos, Vilniaus Verkių mokykla-daugiafunkcinis centras ir kiek vėliau prisijungusi Vilniaus Volungės darželis-mokykla pasirinko išbandyti ir nuolatinio tobulinimo metodiką (angliškai Continuous Improvement): visos jos siekia gerinti ugdymo kokybę, mokinių socialinę ir emocinę gerovę, įgūdžius ir pasiekimus.

 

Nuolatinio tobulinimo metodika yra taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose. Vilniaus miesto projekto mokyklas, pasirinkusias įgyvendinti nuolatinio tobulinimo metodiką, nuolat konsultuoja lektorė iš Nyderlandų – Marijke Broer. Ji yra sukaupusi ilgametę patirtį taikant ir tobulinant šį modelį Nyderlandų mokyklose ir taip prisidedant prie atsakingų ir savarankiškų mokinių ugdymo.

 

Įgyvendindama nuolatinio tobulinimo metodiką mokykla, kaip organizacija, siekia suburti komandą, įtraukti visus darbuotojus, mokinius į mokyklos, klasės tobulinimą nuolat gerinant organizacinių procesų kokybę. Įgyvendinant šią metodiką labai svarbu laikytis šešių strategijų:

  1. Lyderystė visuose mokyklos lygmenyse.
  2. Mokyklos vadovybės, komandos ir tėvų įtrauktis į aiškios vizijos, tobulinimo krypties formavimą.
  3. Misijos, vizijos, vertybių ir tikslų komunikacija organizacijoje naudojantis koncepcija „Vienas planas – vienas lapas“.
  4. Duomenų atranka ir matavimas to, kas svarbiausia.

Po vienerių mokymosi ir praktinių išbandymų metų atstovai iš Vilniaus pokyčio mokyklų, diegiančių nuolatinio tobulinimo metodiką, 2022 m. lapkričio viduryje išvyko į Nyderlandų mokyklas, turinčias ilgametės metodikos taikymo patirties. Stažuotės metu aplankytos kelios pradinės, pagrindinė, profesinė ir specialioji mokykla.

 

Pirmoji aplankyta Basisschol Op de Wieken (Tollebeek) pradinė protestantiška mokykla, kurioje mokosi 5–12 metų mokiniai. Mokykla neseniai renovuota, gražiai ir funkcionaliai įrengta. Kaip minėjo tos mokyklos atstovai, ir renovuojant buvo siekdami suskurti erdves bendroms veikloms, todėl siekti bendradarbiavimo. Tad kabinetai stiklinėmis sienomis žvelgia į bendrą jaukią erdvę, kurioje mokiniai gali ramiai dirbti savarankiškai, o mokytojai gali juos matyti iš savo kabineto.

 

Basisschol De Heggerank (Heijen) – pradinė mokykla, pasipuošusi lietuviška ir olandiška atributika, o bendruomenės nariai ypač svetingai ir šiltai nusiteikę pasitiko svečius iš Lietuvos ir sukūrė mums tikrą šventę. Įėję pamatėme šiuolaikišką, inovatyvią mokyklą, pasijutome besą labai šiltą, jaukią, pasitikėjimo kultūrą kuriančioje bendruomenėje. Šioje pradinėje mokykloje su mokytojais kalbėjome ne tik apie nuolatinio tobulėjimo metodiką, bet ir apie tai, kad ateitis, kurioje gyvens, mokysis ir dirbs mūsų vaikai, nuolat vystosi ir atsinaujina, o mūsų, kaip mokytojų, darbas – parengti vaikus mokytis visą gyvenimą nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

 

Trečioji aplankyta pradinė mokykla Basiishool Noorderlicht (EA’s-Hertogenbosch) siekia, kad kiekvienas mokinys leistųsi į atradimų kelionę. Mokykloje bendruomenė kuria novatorišką personalizuoto mokymosi sistemą, taiko įvairius aktyvius mokymosi metodus, o mokiniai mokosi įvairaus dizaino edukacinėse erdvėse, pavadintose „Miškas“ (1–2 klasės), „Vandenynas“ (3–4 klasės), „Kopa“ (5–6 klasės) ir „Uola“ (7–8 klasės).

 

Aplankėme ir kitokio tipo mokyklą – Berechja college (Urk) teikia profesinį vidurinį ugdymą (VMBO). Mokykloje ketverius metus mokosi 12–15 metų mokiniai. Šiame koledže mokiniai gali pasirinkti (tai lemia mokinių pradinės mokyklos pasiekimai) pagrindines ar išplėstines profesines studijas, ar mokytis įprastai visus mokomuosius dalykus.

 

Professor Burgerschool (Amsterdam) – tai valstybinė specialiojo ugdymo mokykla, kurioje mokosi 2,5–13 metų mokiniai, kurie sunkiai girdi, kai kurie iš jų turi ar gali turėti tolimesnių vystymosi raidos (kalbos, socialinių ar emocinių, kognityvinių, sensomotorinių ir akademinių įgūdžių) sutrikimų. Ši mokykla nedidelė, joje mokosi tik 65 mokiniai. Maždaug 30 iš jų turi klausos negalią, jiems teikiamos konsultacijos regiono pradinėse (specialiosiose) mokyklose. Buvo netikėta, kad mokykloje gyvena šuo vardu Pipas. Darbuotojai teigia, kad šis šuo – tarsi bendruomenės narys – turi kaniterapinį, raminamąjį, motyvaciją stiprinantį, poveikį, prie jo galima prisiglausti, užmegzti sunkius pokalbius, palengvinti mokymosi sunkumus, jis suteikia besąlygiškos meilės ir didina mokinių pasitikėjimą savimi.

 

Visose aplankytose mokyklose įgyvendinama nuolatinio tobulinimo metodika. Nyderlandų mokyklų atstovai nuolat pabrėždavo, kad norint gauti norimų rezultatų labai svarbu sistemiškai diegti metodiką visoje mokykloje ir įtraukti visą darbuotojų komandą, visus mokyklos mokinius.

 

Pirmiausia su klasės mokiniais formuluojama misija, susitariama dėl taisyklių (ne daugiau nei 5–6), kurias siūlo, dėl jų balsuoja patys mokiniai, sutarę dėl taisyklių pasirašo, pasikabina gerai matomoje klasės vietoje – „Duomenų lentoje“. Keliami trumpalaikiai klasės mokymosi tikslai (vienam ar dviem mėnesiui) ir numatomos priemonės, kurios padeda matuoti, kaip sekasi tikslo siekti. Tikslas, matavimo instrumentai taip pat kabinami „Duomenų lentoje“. Asmeniniai mokinių tikslai ir pasiekimų įrodymai kaupiami mokinio pasiekimų aplanke (porfolio).

 

Lankytose mokyklose daug dėmesio skiriama susitarimų vizualizavimui: „Duomenų lentos“ apipavidalinamos mokinių pasiriktomis temomis, jose tarsi „dalyvauja“ pasirinkti personažai. Tad tos lentos atrodo labai įvairiai, o kartu matomi pagrindiniai elementai: visur užrašyta misija, taisyklės, tikslas (-ai), matavimo priemonė, tobulėjimo galimybes skatinančio aptarti metodo „Pliusas ir Delta“ vizualizacija.

 

Savo pasiekimus, rezultatus apibendrina patys mokiniai per klasių valandėles. Mokytojai mokiniams tik suteikia erdvę, padeda organizuoti, skatina prisiimti atsakomybę, ugdo savarankiškumą, kalbasi kartu su mokiniais. Sudaroma galimybė kartu spręsti problemas, siūlyti sprendimus, esant reikalui keisti situaciją. Mokiniai pristato, nagrinėja duomenis (pavyzdžiui, diagramas su mokymosi rezultatais), pristato problemas, ieško tobulėjimo būdų ir metodų.

 

Aplankytų mokyklų bendruomenės nariai įkvėpė ir mus siekti sistemingo nuolatinio tobulėjimo. Esame ypač dėkingi nuolat mus lydėjusiai metodikos kūrėjai Marijke Broer, kuri atskleidė praktinį nuolatinio tobulinimo metodikos taikymą Nyderlanduose, mus drąsinusiai, kvietusiai diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.