Viktorina, kūrybinės-edukacinės dirbtuvės „Sveiki atvykę į 2023 Vilnių“

Sigita Žusinienė
,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Diana Markevičienė
,
mokytoja metodininkė

Pirmą kartą Vilniaus vardas buvo užrašytas kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuose 1323 m. sausio 25 d. viso pasaulio krikščionims pranešė apie ketinimą priimti katalikų tikėjimą ir kvietė kunigus, vienuolius, karius, amatininkus atvykti į Lietuvą. Tai seniausias rastas raštas, kuriame skelbiama, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė. Ši data laikoma Vilniaus miesto gimtadieniu (Norkūnė, R.). Mes švenčiame kasmet, bet šiemet Vilniaus 700 metų jubiliejų pasitikome išradingai. O kaip tu šventei Vilniaus 700 metų jubiliejų?

 

„Te per amžius mus gaivina

Miestas mūsų Gedimino!

Te per amžius jo šviesa

Šviesis Lietuva visa!

Te lietuviui Vilnius bus

Meilės džiaugsmas ir dangus!“

(Balys Sruoga „Giesmė apie Gediminą“)

 

2023 m. sausio 24 d. jubiliejaus išvakarėse Vilniaus lopšelis-darželis „Gabijėlė“ prisidėjo prie istorinio įvykio – Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventimo. Siekdami įamžinti garbingą sukaktį, su ugdytiniais keliavome laiku. Suorganizavome šiuolaikišką viktoriną (žaidimą), edukacines-kūrybines dirbtuves „Sveiki atvykę į 2023 Vilnių“. Iškėlėme probleminį klausimą, kas būtent šiuo metu aktualu, įdomu vaikams? Kūrybinių dirbtuvių „Sveiki atvykę į 2023 Vilnių“ tikslas – turtinti ugdytinių žinias apie Vilniaus miestą ir jo išskirtinumą iš kitų Lietuvos miestų, ugdyti pilietiškumo pagrindus. Svarbu skatinti domėjimąsi Vilniaus miestu, puoselėti meilę savam kraštui. Tenkinti ir plėtoti vaikų poreikį pažinti, stebėti juos supančią aplinką, jausti ryšį su miestu, kuriame gyvena. Lavinti vaikų saviraišką, meninius gebėjimus, kūrybiškumą, estetinį suvokimą, fantaziją. Plėtoti vaikų kalbinius gebėjimus, taikant įvairius kalbinės raiškos būdus, renkant informaciją apie savo miesto objektą. Skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp grupių. Surengti interaktyvias, įdomias užduotis.

 

Ugdydami kūrybiškumą, patriotiškumą gimtajam miestui ir jo istorijai kūrėme ir įgyvendinome drąsias idėjas, sumanymus.

Vilniečiai džiaugsmingai skaičiavo, konstravo, tapo archeologais ir tyrėjais, spėjo, sportavo, keliavo į praeitį ir atgal, lankėsi virtualiame muziejuje, kūrė, šoko ir karūnavo save. Kad vaikai būtų aktyvūs ir natūraliai plėstų akiratį, turtintų žinias apie Vilnių, Vilniaus istoriją, sukurta šiuolaikiška, estetiška aplinka. Panaudotos įvairios metodinės priemonės, kūrybiniai sumanymai. Pažinti Vilnių stengėmės įvairiais kampais ir pjūviais. Didžiausias įkvėpimo ir informacijos šaltinis – knygos, kurios papildė viktoriną įvairiomis iliustracijomis, faktais ir įžvalgomis.

 

Viktorinà (lot. victor – nugalėtojas), žaidimas – viešas atsakinėjimas į įvairius klausimus. Viktorinos, kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams – labai naudingos. Tai puiki galimybė geriau pažinti vaikus, jų stipriąsias ir silpnąsias puses, suteikti reikalingų žinių. Atliekant įvairias kūrybines, STEAM veiklos užduotis, atsakinėjant į viktorinos klausimus svarbu laikytis taisyklių, susitarimų, sulaukti savo eilės, išklausyti, t. y. gebėti valdyti save, domėtis veikla. Kaip teigia L. Vygotskis (2003), savireguliacijos gebėjimai nėra įgimti, jie formuojasi per žmonių tarpusavio sąveiką.

Beje, žaidimams su taisyklėmis vaikai turi būti pasirengę, nes pastebima, kad maži vaikai (4 metų) „karščiuojasi“ ir negali žaisti. Taip yra, nes jie nesupranta taisyklių sąlygiškumo. Viktorinoje taisyklių reikia griežtai laikytis. Svarbiausia vaikystė, nes žaidimas egzistuoja tiek metų, kiek egzistuoja vaikystė.

 

L. Vygotskio teigimu, žaidimas turi teikti džiaugsmą ir nuostabą ne tik pačiam vaikui, bet ir jį supantiems žmonėms. Kaip teigia V. Gražienė, priešmokyklinukams būtina aplinka, kurioje yra pakankamai galimybių aktyviai vartoti kalbą – klausytis, kalbėti, bendrauti, todėl siekiama, kad šešiamečių kalbinė patirtis būtų įvairi ir maloni (pozityvi), o vaikai vartotų kalbą ir kaip bendravimo priemonę, ir kaip galvojimo įrankį, ir kaip būdą išreikšti savo mintis, nuomonę ir jausmus. Į viktoriną reikia žiūrėti tik pozityviai, kaip į intelektualų žaidimą. Kur yra įvairi ir maloni aplinka, kurioje vaikai vartos kalbą, galvos, reikš mintis, nuomonę ir jausmus. Svarbiausia metodų įvairovė.

 

Kad vaikas gebėtų atsakyti, jis turi:

  • suvokti apie ką kalbama;
  • pasitikrinti savo patirtį, atmintį, žinias;
  • suformuluoti tikslų atsakymą;
  • įvaldyti savireguliaciją;
  • būti empatiškas.

Svarbiausia – metodų įvairovė, įvairios, šiuolaikiškai pateiktos inovatyvios užduotys, kurios skatina vaikų kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.

————————————————————————————————–

 

1.Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.

  1. Gražienė, V. Priešmokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos ugdymas. Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus kolegijos docentė.
  2. Bredikytė, A., Brandišauskienė, A., ir Sujetaitė-Volungevičienė, G. (2015). Žaiskime drauge. Kaunas: Lietuvos edukologijos universitetas.
  3. Griežienė, V. (2021). Informatinis mąstymas priešmokykliniame amžiuje. Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra.
  4. Dzikaitė, J., Eigminienė, D., Eitminavičius, S., Kuolys. D. ir Martišiūtė-Linartienė, A. (2017). Literatūra. 6 klasė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  5. Norkūnė, R. (2020). Vilnius. Vija ir Meška miestinėja. Vilnius: Alma littera.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.