Vienodos sąlygos visiems

Bendrojo ugdymo įstaigos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų. Vyriausybė šiais metais pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams, panaikinusiems diskriminuojančias nuostatas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Nuo šiol specialiųjų ugdymo poreikių turintys moksleiviai, lygiateisiais pagrindais galės lankyti pagal gyvenamąją vietą priskirtą ar pasirinktą mokyklą.

Šia pataisa atsisakyta įstatymo nuostatos, kad „mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“.

 

Didžioji dalis specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų gali lankyti bendrojo ugdymo mokyklas, tačiau dėl kompetentingų specialistų trūkumo šiuo metu neretai nukreipiami į specialaus ugdymo mokyklas.

Įstatymu įtvirtinama, kad būtinas sąlygas ir reikalingą pagalbą moksleiviams turi užtikrinti mokyklų steigėjai – ar tai būtų savivaldybės mokykla, ar valstybinė, ar privati. Taip pat bus gerokai plečiama pagalbos sistema mokyklose. Klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, galės dirbti du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinta ir mokinio padėjėjo pareigybė. Numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.

Tai atveria galimybes pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, įgyti daug stipresnių socialinių gebėjimų nei mokantis namuose ar specialioje mokykloje bei skatina priimti įvairovę ir veikti jos sąlygomis.

Specialiosioms mokykloms – švietimo pagalbos funkcijos?

 

Sukurtos tinkamos sąlygos bendrojo ugdymo įstaigose, lemtų mažėjantį specialiųjų mokyklų poreikį. Dalis jų gali būti performuoti, taptų regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas tėvams, pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai.

Europos šalyse švietimo pagalbos centrai švietimo sistemoje užima svarbią vietą. Šalia tradicinių mokyklų, kuriose dirba specialistų komandos, įsteigtos ir specialiosios mokyklos, skirtos ugdyti ne tik specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus, bet ir konsultuoti tradicinių mokyklų pedagogus, teikti metodinę pagalbą. Tokie specialistai darbo patirtimi dalijasi su tradicinių bendrojo ugdymo mokyklų pedagogais, teikia jiems pagalbą dirbant su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiu jaunimu. Kai kuriose šalyse elgesio problemų turintiems mokiniams specialioji mokykla dažniausiai rekomenduojama tik tam tikrą laiką (1–2 metus), siekiama ugdyti trūkstamas socialines kompetencijas. Baigę specialiosios mokyklos kursą šie vaikai vėl grįžta į bendrojo ugdymo mokyklas.

 

Laikinojo specialaus ugdymo modelis taikomas ir Lietuvoje. Mokiniui padariusiam pažangą, mokyklos vaiko gerovės komisija gali kreiptis dėl specialiojo ugdymo nutraukimo arba pakartotinio ugdymosi poreikių vertinimo. Taip įtvirtinama, jog specialieji ugdymo(si) poreikiai ne kliūtis siekti norimo išsilavinimo. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį, nei nustatytas, laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas baigti atskirais moduliais.

Poreikis rengti specialistus

 

Įsigaliojant naujai tvarkai, į pagalbą mokytojams ateina pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai, siūlantys alternatyvius ugdymo metodus, naudingus ir darbui klasėje, ir socialinei vaiko raidai, tačiau įžvelgia ir augantį poreikį rengti mokinio pagalbos specialistus.

 

Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialusis pedagogas Andrius Šatevičius teigia, kad siekiant sklandžiai įgyvendinti šį procesą būtina skatinti abiturientus rinktis švietimo pagalbos specialistų profesijas.

„Esminė problema būtų ne tik skiriamų etatų skaičius, bet ir specialistų, galinčių dirbti šį darbą, trūkumas. Tikslingiau būtų ne tik didinti mokytojų padėjėjų skaičių, bet ir ugdymo įstaigoje turėti specialistų, kurie padėtų mokytojui individualizuoti arba pritaikyti mokymosi programos turinį, atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio poreikius, taip pat suteiktų profesionalią pagalbą ugdymosi proceso metu“, – pasakojo A. Šatevičius.

Būtinybė peržvelgti mokomosios medžiagos turinį

 

Pasak specialisto, su nauja Švietimo įstatymo redakcija būtina vėl įvertinti ir mokomosios medžiagos, ir priemonių turinį. „Mokomoji medžiaga privalo būti atnaujinama nuolatos bei skiriama daugiau lėšų atitinkamoms ugdymo priemonėms pirkti“, – teigia Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialusis pedagogas.

 

Pagalbos teikimo kokybė specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams vertinama pagal pasitenkinimą teikiama paslauga. Todėl į ugdymo planų sudarymą būtina įtraukti ir vaiką, ir šeimą, atsižvelgiant į jų ugdymosi poreikius.

Svarbu organizuoti tinkamą pagalbą tokiam mokiniui, kad šis žinotų į ką gali kreiptis ieškodamas jos mokykloje. „Taip pat derėtų atsižvelgti į mokyklų pritaikymą, kad specialistams būtų sudarytos sąlygos ugdyti mokinius pagal socialinių įgūdžių programą, naudotųsi ugdymui įrengtomis atitinkamomis erdvėmis ir produktyviojo mokymosi modelį“, – teigia specialistas.

 

Specialisto teigimu, būtina inicijuoti sprendimus, kurie skatintų švietimo pagalbos specialistų pritraukimą į ugdymo įstaigas, nes daugumoje švietimo įstaigų jų stinga.

„Mokytojams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, krūvis ženkliai išauga, todėl jiems reikėtų skirti didesnes priemokas už specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, taip pat suteikti daugiau nekontaktinių valandų pasiruošti“, – teigia A. Šatevičius.

Žingsnis įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

 

Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje iki 30 tūkstančių vaikų turi specialiųjų poreikių, tai sudaro daugiau nei dešimtadalį visų šalies vaikų. 9 iš 10 susiduria su įvairiais mokymosi sunkumais: dažniausiai dėl kalbos ir bendravimo, dalis – dėl emocinių ir elgesio sutrikimų. Bendrojo ugdymo įstaigose šie ugdytiniai sudaro tik nedidelę mokinių dalį, nes vis dar daug vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, nukreipiami į specialiąsias mokyklas.

 

Lietuva, ratifikavusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo gerbti negalią turinčių vaikų orumą, jų teisę būti lygiaverčiais visuomenės dalyviais, šalinti vaikų, turinčių negalią, diskriminavimą, atskirtį, įtraukti juos į bendrojo ugdymo procesą.

Nauja pataisa – didelis šuolis į priekį įgyvendinant šias prigimtines žmogaus teises.

 

Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui, o galutinai įsigaliotų 2025 metais. Tų metų rugsėjį bendrosios mokyklos negalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, nukreipdamos juos į specialiąsias mokyklas. Iki to laiko savivaldybės ir mokyklos turi atlikti visus darbus, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos, o valstybė – skirti reikiamų lėšų.

 

Šis įstatymo pakeitimas savo esme atitinka Lietuvos švietimo strategiją ir Geros mokyklos koncepciją – oficialų valstybės orientyrą mokykloms.